„Parengiau ir šiandien registruosiu pasiūlymą įstatymo projektui, kad būtų padidintas azartinių lošimų mokestis nuo 20 iki 22 proc. Tokiu būdu būtų galima surinkti apie 4,4 mln. eurų papildomų pajamų ir tas lėšas būtų galima nukreipti socialinės reklamos sklaidai siūlant žmonėms atsisakyti lošimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G.Skaistė.
„Lošimų sektorius nėra tas, kurį vertėtų skatinti, jis dažnai sukuria socialinių problemų, todėl vienas sektoriuje neturėtų gyventi kito sektoriaus, kitų žmonių gerovės sąskaita“, – pridūrė ji.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymui G.Skaistės pateiktuose siūlymuose numatoma, kad pakeitus mokesčio bazę, kaip siūloma projekte, lošimų organizatorius negalėtų vykdyti jam nustatytų įpareigojimų dėl laimėjimų išmokėjimo, nes, mokestinė našta viršytų lošimų organizatoriaus grynąsias pajamas.
„Todėl, siekiant projekto tikslo, siūloma didinti mokesčio tarifą, o ne keisti mokesčio bazę“, – siūlomus projekto pakeitimus komentuoja ministrė.
Siūlymo motyvuose ji, be kita ko, nurodė, kad papildomų milijonų nukreipimas socialinės lošimų prevencijos reklamos sklaidai padėtų sušvelninti poveikį potencialiam žiniasklaidos segmento pajamų sumažėjimui, jei būtų priimtas šiuo metu Seime paraleliai svarstomas lošimų reklamos draudimas.
Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonės nuo 2022 metų liepos moka 20 proc. tarifą, o loterijų įmonės – nuo 2023 metų sausio – 18 proc.
Lošimams ir loterijoms taikoma skirtinga mokesčio apskaičiavimo bazė: lošimų mokestis apskaičiuojamas nuo grynųjų pajamų (iš pajamų už statymus atėmus laimėjmus), o loterijų mokestis apskaičiuojamas nuo visų pajamų, gautų už parduotus loterijos bilietus.
Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metais lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln. eurų, 2023 m. – 43,7 mln. eurų lošimų mokesčio.
Laimėjimų fondas organizuojant lošimus A kategorijos automatais turi būti ne mažesnis kaip 90 proc., o organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais ne mažesnis kaip 80 proc. visų įmokų sumos. Atitinkamai lošimų organizatoriaus grynosios pajamos iš lošimų veiklos sudaro 10–20 procentų
Seimas kovą priėmė svarstyti grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Taip pat siūloma leisti žaisti visus azartinius lošimus bei dalyvauti loterijose žmonėms nuo 21 metų.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja 12 bendrovių. Iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus, 2021–2022 metai rinkos pajamos augo 44 proc. – nuo 136,2 mln. eurų iki 195,8 mln. eurų, o 2023 metais jos siekė 222,2 mln. eurų – 13,5 proc. daugiau negu užpernai.
Lošimų organizatorių pelnas išaugo iki 59,9 mln. eurų pernai nuo 39,8 mln. eurų 2021-aisiais.
