„Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenės pasitikėjimas yra svarbus visiems ministrams, o ypač finansų ministrui, nes jo rankose yra daug svertų ir sprendimų, kurie lemia tiek visuomenės gerovę, tiek verslo gyvybingumą“, – po susitikimo žurnalistams sakė šalies vadovo atstovas Antanas Bubnelis.
Anot jo, į visuomenės klausimus dėl G.Skaistės reputacijos atsakyti turės ji pati.
Savo ruožtu kandidatė sako, kad visuomenė vertina informacijos visumą apie ją, įskaitant ir prieš septynerius metus įvykusį incidentą, į kurį įsivėlė tuometinė Kauno savivaldybės tarybos narė.
„Dėl tos savo klaidos labai gailiuosi, manau, kad tikrai turėjau galimybę apie tai pagalvoti, apmąstyti“, – sakė G.Skaistė.
Ji teigė mananti, kad daugiau niekada nepadarys panašios klaidos, tačiau jos reputaciją ir tinkamumą vadovauti ministerijai, anot G.Skaistės, turi įvertinti visuomenė.
„Turbūt visuomenei vertinti, ar tas reabilitacijos laikotarpis pakankamas, ar turiu teisę užimti tokias pareigas, įvertinus savo klaidą ir daugiau jos nebekartodama“, – svarstė ji.
Išgėrusi už vairo G.Skaistė pareigūnams įkliuvo 2013-ųjų vasarą – tuomet 31-erių Kauno politikei buvo nustatytas 0,8 promilės girtumas. Jai kurį laiką buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį mėnesį interviu BNS teigė, kad dėl vairavimo neblaivi G.Skaistė neturėtų būti smerkiama visą gyvenimą.
Būsimoji Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad vėliau nesusidūrė su jokia situacija, kuri jai keltų abejonių dėl G.Skaistės tinkamumo eiti finansų ministrės pareigas.
Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet bus apie 6,5 proc. BVP
Valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais bus didesnis, nei prognozuoja dabartinė Vyriausybė, ir turėtų siekti apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), mano kandidatė į finansų ministrus Gintarė Skaistė.
„Viskas, kas susiję su karantinu, su COVID-19 – viskas numatyta iš skolintų lėšų ir biudžete tam lėšų išvis neskirta. Planuojamo 5 proc. biudžeto deficito ir, akivaizdu, pasiekti nepavyks“, – žurnalistams sakė G.Skaistė.
„Mano asmenine nuomone, labai tikėtina, kad biudžeto deficitas ateinančiais metais bus apie 6,5 proc.“, – pridūrė ji.
Kaip pabrėžė ji, išlaidos, susijusios su koronaviruso pandemija, pavyzdžiui, yra vakcinų įsigijimai, prastovų kompensavimas, garantijos, ligos išmokos.
„Visa tai kainuos apie 880 mln. eurų ateinančiais metais. Akivaizdu, kad biudžete skylė yra pakankamai didelė“, – sakė kandidatė.
G.Skaistės teigimu, biudžeto projekte pasigendama ir kitų įstatymais numatytų išlaidų, pavyzdžiui, 67 mln. eurų prezidento pasiūlytam papildomam pensijų indeksavimui, išankstinių pensijų perskaičiavimui – 10 mln., įtraukiajam švietimui – 28 mln. eurų.
Atsakydamas į Vyriausybę buriančių konservatorių kritiką dėl biudžete neatspindėtų lėšų vakcinai, kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad toks modelis pasirinktas įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra žinomos tikslios išlaidos, o biudžeto peržiūros procedūros yra sudėtingos.
Jo teigimu, dėl pasirinkto modelio nėra jokios rizikos, kad valstybė negalėtų įsigyti vakcinų.
Šiuo metu svarstomame 2021-ųjų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto deficitas kitais metais sieks 5 proc., tačiau Valstybės kontrolė 2021-iesiems prognozuoja didesnė 5,7 proc. deficitą.
Apie riziką, kad deficitas kitąmet bus didesnis nei 5 proc., yra kalbėjęs ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
