Popiet prokuratūra patikslino, kad piniginės lėšos 2016 m. pradžioje buvo pervestos į su politine partija susijusių vienos viešosios įstaigos ir paramos fondo sąskaitas. Turimais duomenimis, dalis šių lėšų buvo panaudotos padengti įsiskolinimams už politinės partijos ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, kita dalis buvo skirta kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimą veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti.
G.Steponavičius 15min teigė, kad pernai „Laisvės studijų centras“ gavo 10 tūkst. eurų, o G.Steponavičiaus paramos fondas – 5 tūkst. eurų paramą iš koncerno „MG Baltic“ įmonių, tačiau jis akcentuoja, kad šios lėšos buvo skirtos ne parlamentaro ar kandidato į Seimą veiklai viešinti.
„Jokių pervedimų iš juridinių asmenų nei man, kaip kandidatui į Seimą, nei partijai nebuvo. Kaip suprantu, jie dabar tai patikslino“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Pasak jo, už šias lėšas įvykdyti renginiai niekaip nebuvo susiję su rinkimų kampanija ir agitacija.
„Tiesiogiai rinkimų kampanijai ir kandidato ar partijos reklamai šitos įstaigos naudojamos nebuvo. Gautos lėšos iš vienų ar kitų šaltinių buvo skiriamos 2016 m. kontekste nesusijusiai su tiesiogine partine veikla, juolab reklama“, – teigė G.Steponavičius.
Pasak jo, labdaros fondas pernai išvis neorganizavo jokių viešų renginių, nepublikavo leidinių, o tik rėmė kelis projektus.
„Dėl „Laisvės studijų centro“, tai didžioji dalis buvo pilietiškumo pamokų vedimas Lietuvos mokyklose tiek miestuose, tiek provincijoje. Dalis lėšų būtent buvo skiriama tam“, – aiškino politikas.
G.Steponavičius tikina, kad minėti renginiai vyko ne rinkimų kampanijos metu.
Pilietiškumo mokė E.Masiulis
15min G.Steponavičiaus fondo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pavyko rasti tik vieną pernai vykdytą projektą. Tai buvo projektas „Jaunimo iniciatyva“, apie kurį paskelbta likus dviem savaitėms iki 2016 m. Seimo rinkimų pirmojo turo. Nurodyta, kad kandidatai su savo projektais gali pretenduoti iki 500 eurų siekiančią paramą, o projektus privaloma pateikti iki spalio 5 dienos. Lapkričio 15 dieną paskelbtas sąrašas su dešimčia nugalėtojų, bet nenurodoma, kokio dydžio sumos buvo skirtos jaunimo projektams.
Informacijos apie „Laisvės studijų centro“ pernai organizuotus renginius dar mažiau. Oficialiame įstaigos tinklalapyje nuo 2014-ųjų informacija neatnaujinama.
Tačiau internete pavyko rasti informaciją apie mažiausiai dvi šio centro pernai organizuotas pilietiškumo pamokas.
Pirmuoju smuiku jose dar grojo vėliau įtarimų kyšininkavimu sulaukęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Štai vasarį jis su būsimu Liberalų sąjūdžio kandidatu į Seimą Kėdainių vienmandatėje apygardoje Sauliumi Sinickiu aplankė Josvainių ir Akademijos gimnazijų mokinius.
Kovą E.Masiulis su dainininku Pauliumi Joniku lankėsi Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje ir net užtraukė jos vadovui Alvydui Januškevičiui nemalonę. Jurbarko rajono valdžia nusprendė, kad tokie renginiai yra tik politinė agitacija ir įpareigojo mokyklų vadovus tokių pilietiškumo pamokų išvis nerengti arba į jas kviesti oponuojančių partijų atstovus.
Nuotraukomis, kurios primena pilietiškumo pamokas, pernai gegužės 11 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ dar dalijosi ir pats G.Steponavičius. Nurodyta, kad tuomet Seimo narys viešėjo Alytuje. Kad tokios pamokos būtų vykusios ir po gegužės 12 dieną įvykusių kratų pas E.Masiulį, informacijos rasti nepavyko.
Iš Seimo nesitrauks
G.Steponavičius tikina bendradarbiausiantis su teisėsaugininkais ir įrodysiantis, kad yra nekaltas, bet tai darys neatsisakydamas Seimo nario mandato.
„Galimi įtarimai iš generalinio prokuroro pusės teikiant Seimui klausimą dėl mano neliečiamybės niekaip nėra susiję su korupcija. Jeigu būtų kalbama apie mano galimus korupcinius nusikaltimus aš, ko gero, svarstyčiau kitokį sprendimą“, – teigė jis aiškindamas, kodėl nusprendė pats iš Seimo nesitraukti.
Nei dėl šių susitikimų, nei dėl kitų mano susitikimų su verslo ar kitomis interesų grupėmis aš neturiu ko raudonuoti, – sakė G.Steponavičius.
„Kaip politikas aš nenoriu būti statomas į vieną gretą su kitais, kur, man atrodo, kad situacija yra visiškai skirtinga“, – pridūrė jis.
G.Steponavičius ketina kreiptis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu neliečiamybės atėmimo procedūrą organizuoti kuo sparčiau.
„Ir toliau aš pakelta galva įrodysiu, kad tai, apie ką yra kalbama – neva per vienas ar kitas organizacijas yra finansuota partija – netiesa. Kad viešosios įstaigos, kurios veikia politikų ar susijusios su partija, nevykdė jokios neteisėtos veiklos“, – teigė G.Steponavičius.
Susitikinėdavo dukart per metus
Pasak jo, su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu kalbėta apie paramą jo labdaros fondui ir viešajai įstaigai, tačiau ta parama esą yra visiškai skaidri ir panaudota pilietiniams projektams.
„Jeigu kam atrodo, kad aš negaliu tokioms idėjoms prašyti paramos, tai ne už tokią demokratinę Lietuvą, aš manau, mes kovojome“, – teigė jis.
Tuo tarpu apie koncerno paramą partijai G.Steponavičius sako niekada nekalbėjęs. Pasak jo, pernai su R.Kurlianskiu vyko du susitikimai, kuriuose nė žodžiu neužsiminta apie finansinę paramą. Taip pat esą nežadėta jokių „MG Baltic“ naudingų įstatymų priėmimo Seime. Seimo narys tikino, kad prokurorų turimi fiksuoti pokalbiai, kurių išklotines G.Steponavičius sako jau matęs, tai įrodys.
„Nei dėl šių susitikimų, nei dėl kitų mano susitikimų su verslo ar kitomis interesų grupėmis aš neturiu ko raudonuoti“, – aiškino G.Steponavičius.
Tikisi praplėsti tyrėjų akiratį
Jis tikino, kad prokurorų prašymas naikinti jo teisinę neliečiamybę yra netikėtas posūkis šioje byloje.
„Prokuroras ir kiti tyrėjai atkakliai ilgus mėnesius ieškojo galimų korupcinių ryšių, tačiau jokių jų nerado. Į Seimą yra kreipiamasi dėl mano teisinės neliečiamybės susijusios su mano galimu piktnaudžiavimu tarnyba, nenustačius jokių korupcinių požymių“, – teigė G.Steponavičius.
Pasak jo, verslininkų parama politikų sukurtiems fondams ar viešosioms įstaigoms yra normali praktika Vakaruose. „Jeigu tyrėjai tai supranta šitaip siaurai, aš manau, kad yra daug būdų, kaip praplėsti šitą akiratį ir aš pasiruošęs tai padaryti“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis tikino iš su „MG Baltic“ ir su koncernu susijusių asmenų sau ar savo rinkimų kampanijai negavęs nė cento.
„Buvo kalbėta apie teisėtą fizinių asmenų paramą, bet ši parama nebuvo įgyvendinta“, – teigė Seimo narys.
Tačiau paskui jis pripažino kalbantis tik apie 2016 m. rinkimus, nors prokurorai tiria paramą agitacijai nuo 2012-ųjų Seimo rinkimų.
Įtaria gavus neteisėtą finansinę paramą
G.Steponavičius dar pernai sustabdė savo narystę Liberalų sąjūdyje.
Iki šiol korupcijos byloje jis buvo apklaustas kaip liudytojas.
Įtarimai šioje byloje jau yra pareikšti buvusiam partijos pirmininkui Eligijui Masiuliui, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui kaip juridiniam asmeniui.
Dar pernai birželį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratas Kauno liberalų lyderio, miesto tarybos nario, buvusio miesto mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune, taip pat – G.Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose.
STT agentus domino R.Mikaičio viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“ koncerno „MG Baltic“ skirta 10 tūkst. eurų parama. G.Steponavičiaus fondui „MG Baltic“ įmonės nuo 2010-ųjų yra skyrusios 34 tūkst. eurų paramą.
Politikas tikino, kad parama buvo skaidri ir viskas deklaruota.
Tačiau dar pernai, iškart po kratų, G.Steponavičius pasitraukė iš „Laisvės studijų fondo“ ir savo vardo labdaros fondo valdymo organų ir tiesiogiai veikloje nebedalyvauja.
Tiesa, G,Steponavičius žino, kad šios įstaigos per rinkimų kampaniją veiklą išvis buvo sustabdžiusios ir jokių projektų dabar nevykdo.
Laisvės studijų fondas kontaktuose iki šiol nurodo, kad jam vadovauja buvęs Kauno meras liberalas R.Mikaitis, nors Registrų centro duomenimis, dalinininkai ir vadovai įstaigoje pernai pasikeitė.
G.Steponavičius tikino, kad nė viena „MG Baltic“ įmonė jam einant ministro pareigas nelaimėjo nė vieno Švietimo ir mokslo ministerijos konkurso.
G.Steponavičius pernai įvykusiuose Seimo rinkimuose iškovojo Seimo mandatą, jis išrinktas pagal sąrašą. Jeigu G.Steponavičius pasitrauktų iš Seimo, į jo vietą ateitų buvusios kadencijos parlamentaras Andrius Mazuronis.