Tačiau Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeras Halvorsenas pažymi, kad Hagos konvencija greičiausiai nebus taikoma tiems vaikams, kurie jau dabar įkurdinti pas globėjus.
Pasak ambasadoriaus, pasipriešinimo Hagos konvencijos ratifikavimui Norvegijoje nėra. Ir tai, pasak jo, geriausiai paneigia apie Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybą „Barnevernet“ sklandančius mitus.
Išvis Norvegijoje šiuo metu gyvena apie 1,5 mln. vaikų. Vos 1500 iš jų perduoti globėjams.
Kai tik bus ratifikuota Hagos konvencija, visais atvejais Norvegijos tarnybos turės bendradarbiauti su vaiko kilmės šalimi ieškant geriausio būdo nustatyti vaiko poreikius atitinkančią globą, kai biologiniai tėvai bus pripažįstami negalintys patys pasirūpinti savo atžala.
Tiesa, D.M.Halvorsenas pažymi, kad net po Hagos konvencijos ratifikavimo greičiausiai nebus peržiūrimi jau priimti sprendimai dėl vaikų globos nustatymo, nes tie vaikai jau yra užmezgę labai artimus ryšius su globėjais.
„Tačiau, jei ateityje bus priimtas sprendimas dėl lietuvio vaiko paėmimo iš tėvų, privalės būti diskusija tarp Norvegijos ir Lietuvos ir tik tada bus priimamas sprendimas. Nebus automatiško perdavimo Lietuvai, tačiau bus artimesnis ir privalomas bendradarbiavimas“, – kalbėjo ambasadorius.
D.M.Halvorsenas tikino, kad po Gabrieliaus istorijos, kai vaiką bandyta neteisėtu būdu paimti iš globėjų šeimos ir parvežti į Lietuvą, pasitaikė dar keli panašūs atvejai, kai tėvai „grobė“ savo vaikus.
Išvis Norvegijoje šiuo metu gyvena apie 1,5 mln. vaikų. Vaikų teisių gynimo organizacijos skaičiuoja, kad kas penktam iš jų reikia kokios nors psichosomatinės pagalbos – jie yra rizikos grupėje.
Taip pat skaičiuojama, kad apie 12 proc. visų Norvegijoje gyvenančių vaikų tėvai turi problemų dėl priklausomybių arba turi kitokių psichologinių problemų, psichinių sutrikimų, ligų.
Tačiau vos 5–6 proc. Norvegijoje gyvenančių vaikų gauna kokią nors pagalbą ir tik 1 proc. vaikų yra padedama nepertraukiamai. Institucijose Norvegijoje gyvena vos 1,5 tūkst. vaikų. Dauguma jų priglaudžiami globėjų šeimose.
Vaikai svarbiau už tėvus
Buvusių globotinių asociacijos „Voksne for barn“ vadovė Randhi Talset ketvirtadienį Vilniuje surengtoje diskusijoje apie vaikų teises sakė, kad Norvegijoje visuomet pirmiau atsižvelgiama į vaikų, o ne į tėvų teises.
„Mes žiūrime taip, kad vaikai turi teisę augti su tėvais, o ne tėvai juos auginti“, – sakė pranešėja.
Vaikai turi teisę augti su tėvais, o ne tėvai juos auginti, – sako R.Talset.
Tačiau tai, anot R.Talset ne visuomet suvokiama kitų kultūrų imigrantams į Norvegiją. Lietuviai ir lenkai, pasak pašnekovės, dar ne blogiausi tėvai. Daug daugiau problemų turėsime kitąmet, kai Norvegijoje įsikurs apie 5 tūkst. karo pabėgėlių vaikų.
Visi jie, vos įkėlę koją į Norvegiją, bus ginami tos šalies įstatymų. O Norvegijoje įstatymai pirmiausia gina vaikų interesus.
„Voksne for barn“ teikia pagalbą visiems vaikams, kurie patiria psichologinį smurtą namuose, kuriems reikia pagalbos. Pirmiausia, kaip sakė R.Talset, šeimoms bandoma padėti.
Ši organizacija turi atsitraukti tuomet, jei šeima pasako: „Viskas, mums pagalbos gana.“
„Tuomet galime vėl susidomėti šeima tik tuomet, jei gauname pakartotinių pranešimų“, – sakė R.Talset.
Tačiau šią tvarką jau norima keisti, nes vis dažniau pasitaiko atvejų, kad vos šeima atsisako pagalbos, ją ištinka sunki krizė, per kurią dažniausiai nukenčia vaikai.
