„Dėl geografinių, geopolitinių ir kitų priežasčių Lietuva yra įvairių iššūkių sūkuryje. Neatmetame galimybės, kad iššūkiai ir ateinančiais metais ne tik nemažės, bet ir išaugs“, – sakė ministras ir pabrėžė, kad Lietuvos vertybinė užsienio politikos pozicija sulaukė palaikymo iš partnerių Europoje ir ypač greito bei stipraus palaikymo iš partnerių JAV. Tačiau diasporos pagalba, ministro teigimu, Lietuvai visada buvo ir yra nepaprastai svarbi.
Susitikime buvo paliesti ir diasporai itin aktualūs pilietybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo, internetinio balsavimo bei grįžimo galimybių aspektai.
Pilietybė.lt bendrakūrėjui iš JAV Rimvydui Baltaduoniui pastebėjus, kad iki sėkmingam pilietybės referendumui reikalingų sprendimų priėmimo liko vos pusantrų metų, o darbų dar yra labai daug: nuo referendumo formuluotės iki agitacijos bei galimybės užsienyje esantiems piliečiams balsuoti internetu, ministras patikino, kad yra aktyviai dirbama ir Vyriausybė dės visas pastangas, kad referendumas įvyktų deramai jam pasiruošus.
Susitikime dalyvavusi LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos kopirmininkė Dalia Asanavičiūtė pridūrė, kad ateinančioje Seimo sesijoje bus priimtas naujas referendumo įstatymas, taip pat aktyviai dirbama prie formuluotės teksto, o dėl internetinio balsavimo glaudžiai dirbama su Vyriausiąja rinkimų komisija, kuri jau nusprendė inicijuoti galimybių studijos viešąjį pirkimą.
„Galimybių studija padės atsakyti į labai aktualius internetinio balsavimo kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų patikimumo klausimus, – sakė Seimo narė D.Asanavičiūtė. – Paraleliai mes ruošiame internetinio balsavimo pagrindų įstatymą, kuris duos pagrindą tolimesniems procedūriniams žingsniams įgyvendinant šio naujo tipo balsavimą.“
Tačiau galimybę sumažinti aukštą referendumo kartelę Konstitucijos straipsnio dėl pilietybės pakeitimui ministras G.Landsbergis įvardijo kaip galimą grėsmę Lietuvos saugumui, kuria galėtų pasinaudoti valstybei nedraugiškos jėgos.
Susitikime buvo pristatyta ir Lietuvos diasporos politikos 2022-2030 metams strategija „Globali Lietuva“, kurią pirmą kartą Lietuvos istorijoje parengė net 14-kos Lietuvos institucijų ir diasporos organizacijų atstovai. Ją pristatęs užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad strategija remiasi trimis kolonomis: tautinės tapatybės puoselėjimas, įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą bei grįžimas į Lietuvą.
„Kitas žingsnis bus ne mažiau svarbus – strategijos įgyvendinimo konkrečių veiksmų planas ir čia vėl prašysime ir jūsų aktyvaus įsitraukimo“, – diasporos atstovams sakė viceministras.
Pilietybė.lt paklausus apie situaciją su Kinija ir kuo diaspora galėtų būti vertinga, viceministras pabrėžė, kad tai nebuvo Lietuvos pasirinkimas konfliktuoti su Kinija ir, kad tai yra ne Lietuvos, bet platesnis Kinijos ir viso laisvo demokratinio pasaulio ginčas. „Tikimės dialogo būdu rasti sprendimus, – sakė E.Meilūnas. – Deja, reikia pripažinti, kad didelė stipri valstybė Kinija, antra pasaulio ekonomika, pasirinko su maža Lietuva, gal dėl to, kad maža, tokį konfrontacijos kelią.“
Viceministras pridūrė, kad pasaulio lietuvių parama įvairiomis formomis, įskaitant kreipimąsi į gyvenamų šalių vyriausybes, sprendžiant šį ir kitus Lietuvos iššūkius būtų labai reikalinga.
