„Esame valstybė, kuri gali vadintis laisva nuo Kinijos šalimi“, – Vilniuje JAV prekybos rūmų organizuotame forume sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Manau, kad trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu, tarkime, iki 2030 metų, tai taps privalumu“, – nurodė jis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pernai smarkiai suprastėjo, Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę šalyje su šios salos pavadinimu. Reaguodama į tai Kinija apribojo diplomatinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, tačiau pastaruoju metu prekybos rodikliai tarp šalių vėl auga.
Rugpjūtį Taivane apsilankius susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei Kinija pareiškė, jog nutraukia bendradarbiavimą su Lietuva susisiekimo srityje.
Tačiau Lietuvos institucijos pabrėžia, kad išaugęs eksportas į kitas Indijos–Ramiojo vandenyno šalis atsveria smukusią prekybą su Kinija.
G. Landsbergis, paklaustas, kokios strategijos verslams imtis Kinijos ir Taivano atžvilgiu, teigė pastebintis skirtumą tarp to, kaip su verslu elgiasi demokratinės ir nedemokratinės šalys.
„Mano mąstymas kyla iš to, kad taisyklėmis grindžiama visuomenės tvarka turi būti universali, ji negali būti fragmentuota. Gali nerūpėti žmogaus teisės, bet rūpėti verslo teisės, jos irgi neberūpės, kai neatitiks jūsų intereso“, – sakė ministras.
Jis tvirtino, kad Vyriausybė „atvėrė tam tikras Taivano duris“.
„Dabar mūsų Vyriausybė ir verslininkai patys turi pro jas praeiti“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ministras taip pat pažymėjo, jog užsienio verslams dėl Rusijos karo Ukrainoje nevertėtų bijoti investuoti ir kurtis Lietuvoje.
„Esame stipriausios karinės ir gynybinės sąjungos dalis. NATO yra saugumo užtikrinimas ne tik bet kuriam lietuviui, bet ir partneriams, kurie ieško atsakymo, ar Lietuva yra saugi vieta“, – sakė G.Landsbergis.
