Trečiadienį per spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijoje G.Landsbergis pasakojo, jog ES sankcijas Rusijai patvirtino tokias, dėl kurių pavyko susitarti per vieną dieną.
Į sankcijų sąrašą nebuvo įtrauktas nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Jiems taikomos tam tikros išimtys, jie paprastai neįtraukiami į sankcijas“, – pažymėjo G.Landsbergis.
Pasak jo, išimtys taikomos ir kitų valstybių, nesilaikančių tarptautinės teisės, vadovams, pavyzdžiui, Irano, siekiant išlaikyti galimybę kalbėtis.
G.Landsbergis teigė, kad į sankcijų sąrašą siūloma įtraukti artimus V.Putino rato asmenis, tačiau, ar dėl to rastas sutarimas, kol kas neaišku.
Svarbiau buvo greitis
Ministras pabrėžė norėjęs, kad sankcijos būtų stipresnės.
„Aš esu iš tų ministrų būrio, kurie norėtų, kad sankcijos būtų platesnės. Norėtume platesnio, stipresnio, labiau atgrasančio atsako, bet sprendimai yra priimami konsensusu, taigi mes turime ieškoti bendro sutarimo“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Tvirtinant sankcijas, pasak jo, buvo svarbiau greitis, o ne tebesitęsianti diskusija.
„Dėl to sutikom su tuo, kas yra, su galimais papildymais“, – nurodė ministras.
Lietuva, pasak jo, siūlė neapsibrėžti, kad, pavyzdžiui, Rusijai puolant Kijevą, ES įvestų kažkokias konkrečias sankcijas.
„Rusija gali padaryti labai daug žalos Ukrainai nepuldama Kijevo. Gali pulti kitus miestus, gali išeiti iš tų teritorijų, kurias dabar pripažino, ir užiminėti aplinkui. Ir jeigu mes būsime pasakę, kad tik tuomet priimsime labai griežtas sankcijas, tuomet patys save suvaržome. Labai raginau to nedaryti“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Yra bendras Vakarų atsakas.
Ne tiek apimtimi, bet principu, pasak jo, tai buvo „beprecedentis atvejis, kada atsakas į Rusijos veiksmus yra parengtas ne tik tarp 27 Europos Sąjungos valstybių“, dėl ko esą taip pat kartais būna sunku susitarti.
„Bet jis yra bendras Vakarų atsakas. Prie to paties sankcijų paketo prisijungė JAV, Didžioji Britanija, Kanada, iš dalies netgi Japonija vėliau paskelbė, kad dalį sankcijų taip pat palaiko“, – vardijo G.Landsbergis.
Sankcijos Rusijai „didelės ir skausmingos“
Pasak politiko, paruoštas sankcijų paketas tolimesnės Rusijos invazijos į Ukrainą atveju yra didelis ir skausmingas.
„Tiesą sakant, noriu tikėti, kad netgi ir tai nėra pabaiga. Dėl to, kad daugelis Europos Sąjungos, pasaulio valstybių bunda matydamos, ką Rusija daro. Aš prisimenu lapkričio mėnesio diskusijas. Taigi, sakyčiau, kad du trečdaliai buvo skeptiškai apskritai nusiteikę dėl to, kad kažkas vyks.
Šiandien mes jau turim sutarimą, kad taip, Rusija yra agresorius, Ukraina – auka ir dar kita auka yra visa europinė saugumo architektūra“, – kalbėjo ministras ir reiškė viltį, kad pritarimas tam augs ir toliau.
Noriu tikėti, kad netgi ir tai nėra pabaiga.
G.Landsbergis pabrėžė, kad Vakarai į karinę Rusijos eskalaciją turi reaguoti sankcijų eskalacija:
„Matome ilgą kelionę arba ilgesnę kelionę, taigi turime reaguoti atitinkamai į besikeičiančią situaciją.
<...> Situaciją vertinsim kasdien, ambasadoriai susitinka kiekvieną dieną Briuselyje, ir jeigu yra reikalas, mes renkamės į ministrų tarybą tiek kartų per savaitę, kiek reikia, kad galėtume atnaujinti sankcijas ir papildyti sprendimus.“
-
Britų sankcijos – artimiausiai Vladimiro Putino aplinkai
-
ES vieningai pritarė naujoms sankcijoms: „Rusijai skaudės, labai skaudės“
-
G.Nausėda: papildomų JAV karių siuntimas į Baltijos šalis atitinka situacijos rimtumą
-
JAV sankcijos: kokioms įmonėms ir V.Putino aplinkos žmonėms bus taikomos?
-
I.Šimonytė interviu CNN: V.Putiną labiausiai gąsdina potenciali Ukrainos sėkmė
-
Rusija užpuolė Ukrainą: V.Zelenskis sako, kad per pirmąją karo dieną žuvo 137 ukrainiečiai, 316 buvo sužeisti
V.Putinas anksčiau pareiškė, kad Ukrainos krizė galėtų būti išspręsta, jei tarptautinė bendruomenė pripažintų Krymą Rusijos dalimi.
Europos lyderiai, pasak G.Landsbergio, situaciją traktuoja kitaip – tai nėra Ukrainos krizė.
Ministras: V.Putino reikalavimai – šantažas
„Sutarta, kad tai Rusijos pradėta agresija prieš Ukrainą. Dar daugiau – prieš visą Europos saugumo architektūrą, susitarimus, kuriais remiantis mes galėjome būti saugesni – ir Lietuva, ir kitos Baltijos valstybės, ir kitos ES, ir NATO valstybės“, – teigė ministras.
O V.Putino reikalavimas pripažinti Krymą Rusijai yra šantažas, pridūrė G.Landsbergis:
„Tokie reikalavimai, tokio pobūdžio, yra šantažas. Nemanau, kad į juos kas nors turėtų rimtai žiūrėti. Mūsų atsakas turėtų būti atsakas į agresiją: ar tai būtų sankcijos, ar tai būtų pagalba Ukrainai – padėti jai gintis savarankiškai, lygiai taip pat – atsakas sustiprinti mūsų regioną.“
Jis teigė visai ES Užsienio reikalų tarybai pasiūlęs vykti į Kijevą ir ten priiminėti tolimesnius sprendimus.
Trečiadienį turėtų įsigalioti ES sankcijų paketas Rusijai, kuriame – apie 400 fizinių asmenų, Donecke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai.
Tiesa, nenumatyta, kad sankcijos būtų įvedamos V.Putinui ir S.Lavrovui.
Bendrija nusprendė turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas taikyti 351 Rusijos Valstybės Dūmos nariui, kurie patvirtino V.Putino sprendimą dėl Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“.
Sankcijos bankams, įmonėms
Anot ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio, Bendrija taip pat susitarė imtis priemonių prieš 27 asmenis ir subjektus, „atliekančius vaidmenį kenkiant ir sukeliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.
Tarp sankcijų taikinių bus bankų, finansuojančių sprendimus Rusijoje priimančius asmenis ir kitas operacijas minėtose teritorijose.
Pasak G.Landsbergio, pirminiais duomenimis, sąraše nėra įmonių, bankų, kuriems Lietuva turėtų tiesiogiai pritaikyti sankcijas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras anksčiau minėjo, jog ES sankcijų paketas beveik nesiskiria nuo to, kokį Rusijai jau įvedė JAV, Didžioji Britanija, Kanada.
ES sankcijų paketą Rusijai rengė neformali ES Užsienio reikalų taryba.
Ji Paryžiuje skubiai sušaukta reaguojant į tai, kad pirmadienį Rusijos prezidentas V.Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.
