„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 03 08

Gailių klanas apdovanojo apie kitokį Vilniaus kraštą kalbantį Lenkų diskusijų klubą

„Mūsų tikrai nesieja narystė partijoje arba simpatijos ar neapykanta kuriai nors partijai“, – taip sakė Gailių klano apdovanojimų ceremonijoje pirmasis Lenkų diskusijų klubo (Polski Klub Dyskusyjny) vadovas, politologas Mariušas Antonovičius. Kasmetinį apdovanojimą šiemet gavo klubas, kviečiantis diskutuoti įvairiomis temomis ir kalbantis, kad Vilniaus kraštas gali būti ir kitoks.
Gailių klanas apdovanojo Lenkų diskusijų klubą
Gailių klanas apdovanojo Lenkų diskusijų klubą / Joanna Bożerodska/zw.lt nuotr.
Temos: 1 Lietuvos lenkai

Lenkų diskusijų klubas, kaip rašo zw.lt, buvo apdovanotas „už laisvą ir garbingą diskusiją“. Apdovanojimą atsiėmė klubui šiuo metu vadovaujantis Gžegožas Miloševičius.

Kitoks Vilniaus kraštas įmanomas

Giriamąjį žodį ceremonijoje sakęs istorijas Eligijus Raila teigė, kad turėjo praeiti beveik 30 metų iki tokio klubo susikūrimo. „Šis klubas nėra televizijos projektas, partinis serialas ar literatūros fikcija. Vadinasi – Lenkų diskusijų klubas. (…) Nors kelis klubo narius pažįstu asmeniškai, nebuvau nei jo įkūrėjas, nei idėjinis programos kūrėjas. Kelis kartus tebuvau atidus diskusijos stebėtojas. Todėl neturėdamas emocinių ryšių su klubo veikla, sutikau tarti giriamąjį žodį. Jeigu turėtume apibrėžti esminius klubo tikslus, tai jo motto skambėtų: „Kitoks Vilniaus kraštas yra įmanomas“, – kalbėjo istorikas.

M.Antonovičius atsiimdamas apdovanojimą pabrėžė, kad klubo narių nesieja politinės pažiūros ar priklausomybė politinei partijai. Klubas, jo teigimu, jungia įvairiausių pažiūrų žmones – nuo palaikančių monarchiją ar anarchiją iki socialdemokratų, konservatorių, liberalų, katalikų ir ateistų. O jo svečiai – įvairiausių politinių pažiūrų politikai, kurie turi progą pasidalinti savo nuomone ir idėjomis svarbiomis Lietuvos lenkams temomis.

„Matyt, mus jungia suvokimas, kad norint būti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu pirmiausia reikia save tokiu suvokti ir elgtis kaip tikram Lietuvos piliečiui, o ne laukti, kol tai viešai pripažins Lietuvos politikai ar bus priimtas koks nors įstatymas ar Vyriausybės dekretas, skelbiantis, kad Lietuvos lenkai yra pilnaverčiai Lietuvos piliečiai. Tai reiškia suvokimą, kad Lietuvos lenkų rūpesčiai yra tokie pat kaip visų kitų Lietuvos piliečių rūpesčiai, ir supratimą, kad jie turi lygiai tokią pačią teisę būti pristatyti ir išdiskutuoti Lietuvos viešojoje erdvėje. Tai reiškia suvokimą, kad Lietuvos rūpesčiai yra ir Lietuvos lenkų rūpesčiais, Lietuvos lenkai turi dalyvauti apie juos diskutuojant ir juos sprendžiant. Ir tik tada galima tikėtis pokyčių Lietuvos valdžios sprendimuose, Lietuvos visuomenėje, lietuvių ir lenkų tarpusavio santykiuose“, – kalbėjo M.Antonovičius.

Matyt, mus jungia suvokimas, kad norint būti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu pirmiausia reikia save tokiu suvokti ir elgtis kaip tikram Lietuvos piliečiui, – kalbėjo M.Antonovičius.

Lenkų diskusijų klubas įkurtas 2014 metais kaip vieta lenkų ir lietuvių Lietuvoje diskusijoms ir abiejų tautų atstovų dialogui. Klubo narių teigimu, čia savo nuomonę gali išsakyti visi Lietuvos lenkai, taip pat jie gali kalbėtis su Lietuvos politikais, žurnalistais, mokslininkais, diplomatais, ekspertais. Per 2,5 metų klubas organizavo apie 50 diskusijų, jame svečiavosi Alfredas Bumblauskas, Remigijus Šimašius, Andrius Kubilius, Jaroslavas Neverovičius, Linas Linkevičius, Bogdanas Borusewiczius ir dar daugelis kitų Lietuvos ir Lenkijos atstovų.

Kasmetinė tradicija

Gailių klaną sudaro Antanas Gailius ir Danutė Gailienė, jų vaikai su sutuoktiniais, vaikais, įvaikiais ir globotiniais ir visi tolimesni tiesioginiai jų palikuonys su šeimomis. Teikiant Premiją, balso teisę turi visi Klano nariai, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Gailių klanas apdovanojimus iki šiol yra įteikęs kritikui Tomui Daugirdui, žurnalistei Ritai Miliūtei, televizijos laidų vedėjui Audriui „Gustavui“ Rakauskui, ekonomistei Ingridai Šimonytei, kalbininkei Loretai Vaicekauskienei, kunigui Juliui Sasnauskui.

Premija teikiama nuo 2011 metų, skiriama kasmet, kaip rašoma Gailių klano puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“, „už viešojo gyvenimo refleksijas, išreikštas žodžiais arba darbais ir siekiančias bendrojo gėrio“. Premija atspindi subjektyvią ir sutartinę Klano nuomonę ir vertybes, į ją gali pretenduoti visi veiklūs geros valios žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, socialinės padėties ir asmeninių ar dalykinių ryšių su Klanu ar atskirais jo nariais.

Joanna Bożerodska/zw.lt nuotr./Gailių klanas apdovanojo Lenkų diskusijų klubą
Joanna Bożerodska/zw.lt nuotr./Gailių klanas apdovanojo Lenkų diskusijų klubą

Premija teikiama per viešą ceremoniją Kovo 11-sios išvakarėse. Premiją sudaro diplomas ir sidabro medalis, kurio averse įrašyta „Gailių klano premija“ ir eilės numeris, o reverse – apdovanotojo vardas, pavardė ir teikimo metai. „Premija nėra ir niekada nebus piniginis apdovanojimas. Visas su Premijos teikimu susijusias išlaidas padengia Klanas. Klanas maloniai priima paramą, susijusią su Premijos teikimu (pavyzdžiui, nuolaidas teikimo vietos nuomai ar kultūrinei programai ir pan.), tačiau rėmėjai neįgyja teisės daryti įtaką Premijos skyrimui“, – apie premiją rašo Gailių klanas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“