Socialiniuose tinkluose išplito prašymas padėti nuo gaisro nukentėjusiai šeimai, kurios degančius namus skubėję gesinti ugniagesiai įklimpo pakeliui.
Prasidėjo nuo spragtelėjimo
O sekmadienio vakaras Vilniaus rajono Sužionių seniūnijoje esančiame Batviniškių kaime gyvenančiai Jadvigos ir Viktoro Ordo šeimai buvo išties baisus.
„Tėvai sėdėjo namuose ir laukė manęs atvažiuojant, ketinome pavakarieniauti, – nelinksmą istoriją 15min vis dar virpančiu balsu pasakojo poros dukra Agnieška Ordo. – Jie buvo pirmame aukšte. Staiga išgirdo spragtelėjimą, bet dūmų nebuvo, tik tas vienas spragtelėjimas. O kadangi tuo metu veikė skalbimo mašina, jie pagalvojo, kad garsas sklinda iš ten. Tik išgirdęs tą spragtelėjimą antrą kartą, jau garsesnį, tėvai nuėjo į antrą aukštą pažiūrėti, kas atsitiko. Atidarė duris į miegamąjį, o už jų buvo pilna dūmų.“
Toliau viskas rutuliojosi kaip filme: per dūmus nebuvo įmanoma įžvelgti ugnies, tačiau vyras su žmona bandė pilti vandenį, gesinti gaisrą. Tačiau kažkuriuo momentu supratusi, kad nieko padaryti nebegali, pora buvo priversta sprukti taip, kaip stovi, vyras nespėjo net batų pasičiupti.
„Aš tuo metu grįžinėjau į namus, palikau mašiną kiek toliau, nors privažiuoti iki namų jau galima, bet norėjome, kad kelias dar geriau pradžiūtų. Pamačiusi gaisrą, puoliau skambinti 112“, – pasakojo mergina.
Agnieška neslėpė susijaudinimo kalbėdama, kad, jos nuomone, ugniagesiai važiavo per ilgai.
„Tėtis paėmęs kopėčias mėgino tą vietą, iš kur sklido dūmai, dar laistyti vandeniu. O aš skambinau dar kartą, klausdama, kur ugniagesiai uždelsė. Bet jie dar tikslinosi, kur mes gyvename, nes atvažiuoti reikia per mišką. Aš pasisiūliau nuvažiuoti iki pagrindinio kelio pasitikti. Tada jau buvo praėję 15 minučių, jų dar nebuvo. Mes paskaičiavome, kad ugniagesiai važiavo 25 minutes iki pagrindinio kelio, nors ten privažiuoti man iš Nemenčinės tereikia 13 minučių.
Aš maldavau ugniagesių, kad jie važiuotų per pievas, laukus, nors ir keliu irgi dar buvo galima pravažiuoti. Bet jie atsisakė, – sakė Agnieška.
Pasitikau juos, važiavau, bet jie vos pravažiavę mišką, maždaug už kilometro, tiesiog sustojo. Aš toliau važiavau, bet pastebėjusi, kad niekas manęs neseka, irgi sustojau, pradėjau šaukti, kodėl jie nevažiuoja. Man buvo atsakyta: „Mano mašina kainuoja milijoną, aš toliau nevažiuosiu, nes paskui neišsimokėsiu.“ Aš maldavau ugniagesių, kad jie važiuotų per pievas, laukus, nors ir keliu irgi dar buvo galima pravažiuoti. Bet jie atsisakė“, – pasakojo tėvų namus praradusi Agnieška.
Stebisi ugniagesių darbu
Socialiniuose tinkluose paskelbtoje Sužionių bendruomenės žinutėje teigiama, kad nelaimė visų pirma įvyko dėl neišvažiuojamo kelio, nes ugniagesių mašinos pusiaukelėje įklimpo.
„Deja, pas mus keliai nepravažiuojami. (…) Privažiavo tik viena Švenčionių gaisrinė (GAZ 66), bet jau namas praktiškai sudegė. Kaip nebūtų ironiška, bet Jadviga kovo 10 dieną per feisbooką rašė mūsų seniūnui „Batviniškių kaime keliai nepravažiuojami, teks samdyti malūnsparnį“, į prašymą buvo sureaguota, buvo žadėta patikrinti. Pikta, žmonės liko be namų, o kur ieškoti kaltų?“ – rašoma bendruomenės pagalbos prašyme.
Tačiau A.Ordo priekaištų turi ne tik prastiems keliams, bet ir ugniagesiams. Mergina prisimena, kad ugniagesiai jos dar paklausė, ar yra žmonių namuose: „Atsakiau, kad nežinau, juk nemačiau. Jie pradėjo kuistis, kažką žiūrinėti, bet nė vienas nenubėgo patikrinti, ar kas tame name likęs. Jie man tik sakė pakviesti vyrus padėti jiems. Tačiau juk namie buvo tik tėtis, o ir tas be batų... Aš nubėgau, paskui kitos mašinos privažiavo, iš viso šešios. Dvi įstrigo pas mus kieme, neprivažiavo, trečia – prie vandens telkinio. Ir jie dar vos manęs neapšaukė, kodėl niekas nepasakė, kad vandens telkinys yra, nors niekas manęs to neklausė.“
Mes neturime nieko, aš su savim turėjau tik rankinuką su pinigine ir automobilio dokumentais, – sakė Agnieška.
Kol visa tai vyko, namai visiškai sudegė. „Mes neturime nieko, aš su savim turėjau tik rankinuką su pinigine ir automobilio dokumentais. O tėvai liko kaip stovi, iš to streso iš pradžių nieko nepaėmė, o paskui jau buvo per vėlu. Jeigu būtų paskubėję, labiau pasistengę, tai gal bent dalį namo galėjo išgelbėti. Net paskui ugniagesiai stovėjo ir žiūrėjo, kaip mes su tėčiu, broliu ir vienu kaimynu tempėm žarną nuo vandens telkinio, nepadėjo. Tai net supykus sušukau, kad gal galėtų padėti. Bet net tada tik vienas padėjo“, – sunkiai tramdydama ašaras kalbėjo Agnieška.
Ugniagesiai: mašinas traukėm pirmadienį
Tačiau Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VII komandos viršininkas Saulius Mazūras apie situaciją kalba kiek kitaip. Jo teigimu, pasiekti gaisravietę buvo itin sunku, nes kelias iki namo buvęs itin prastas.
„O mūsų mašinos sunkios – 18 tonų, 26 tonų. Jos nepritaikytos važiuoti tokiais keliais. Lengvosios mašinos dar pravažiuoja, nors girdėjau, kad į seniūną kreipėsi gyventojai, jog net ir jie negali pravažiuoti, nekalbant apie tokias mašinas“, – apie itin prastas važiavimo sąlygas iki atokiai esančios sodybos kalbėjo viršininkas.
Įklimpusią ugniagesių mašiną teko traukti pirmadienį. „Pats buvau ten nuvažiavęs, mačiau. Reikėjo specialaus traktoriaus su stipriomis gervėmis, nes iki pat rėmo mašinos įklimpusios, – sakė S.Mazūras, prisipažindamas, kad technika ne tik įklimpo, bet ir lūžo dėl nepalankių sąlygų. – Žinoma, toks nepalankus sezonas nėra ilgas. Jeigu viskas vyktų mėnesiu vėliau, nebūtų tokio stipraus lietaus, privažiavimas būtų jau geras.“
Anot viršininko, ugniagesiai padarė, ką galėjo, nors jam ir suprantamos šoko ištiktų žmonių, kurie neteko visko, emocijos. Vis dėlto ugniagesys tikino, kad atokiai gyvenantys žmonės turėtų ir patys labiau rūpintis savo saugumu. Tiesa, apie gaisro priežastis jis nieko pasakyti bent kol kas negalėjo.
„Kiek kalbėjau su naktį gaisrą gesinusiais kolegomis, tai gal net reikėtų jiems įteikti apdovanojimus už pasiaukojamą darbą. Suprantamos gyventojų nuomonės, bet ugniagesiai tikrai padaro viską, jie juk tikrai nenorėjo, kad sudegtų tas namas. Kai atsitinka nelaimė, norisi, kad pagalba būtų čia ir dabar. Bet taip neatsitinka, mašinoms reikia ir laiko atvažiuoti. Pasižiūrėjau važiavimo laikus, tai viskas logiška, juos pasitiko, jie važiavo iš paskos, bet įklimpo mašina juk ne dėl to, kad nenorėjo važiuoti, o ji tikrai įklimpo“, – sakė S.Mazūras.
Sulaukia priekaištų ir grasinimų
Mūsų mašina įklimpo ir sustojo stovėti 45 laipsnių kampu, – sakė ugniagesys.
Vienas iš pirmųjų ugniagesių, atvykusių į gaisro vietą sekmadienio vakarą, jaučiasi apšmeižtas tokių nukentėjusios šeimos narių kalbų. Savo vardo prašęs neskelbti ugniagesys teigė, kad Agnieška išties lydėjo nuo pagrindinio kelio ugniagesių mašinas. „Iki to laiko, kol mūsų mašina įklimpo ir sustojo stovėti 45 laipsnių kampu. Ji įklimpo kaip tik toje vietoje, kur yra sudėtos magistralinės žarnos. Todėl atsakant į Agnieškos pasakojimą, man yra keista – aš pats su ja bendravau, jai jau kiek atsigavus nuo patirto šoko aš paaiškinau, kad mašina stovi 45 laipsnių kampu, ištraukti jos ir važiuoti negalim, o reikiamos žarnos toje vietoje sudėtos. Mes su kastuvu puolėm juos atkasinėti“, – pasakojo ugniagesys.
Atvažiavęs kitas šeimos narys su džipu padėjo ugniagesiams susikrauti į jo automobilį žarnas, kiek tilpo, plaukiojantį vandens siurblį ir nuvažiavo prie vandens šaltinio. „Nuo vandens šaltinio buvo tiesiama magistralinė linija. Taip, Agnieška ir pati tempė žarną, sutinku, nes atvykę pasiskirstėme, dalis nuėjo žiūrėti į namą, ar iš jo išėjo žmonės. O atstumas nuo vandens šaltinio iki degančio namo buvo apie 500 metrų“, – sakė gaisrą gesinęs vyras.
Tai, kad teko tikrinti, ar žmonių nėra atvira liepsna degančiame name, buvusi didelė rizika – gali nukristi balkis, susižeisti ir t.t. O iš taip degančio namo gyvų žmonių paprastai išgelbėti nebepavyksta.
Priekaištus Agnieškai dėl to, kad nebuvo pranešta apie arti esantį vandens šaltinį, ugniagesys pateisina tuo, jog tuomet nusprendžiama vykti lengvesniu automobiliu. „Tai iš pranešėjos pusės buvo antra taktinė klaida. Pirmoji buvo pranešti, kad dega trijų aukštų medinis namas ir kažkas viduje gesina ugnį. Jeigu būtų pasakiusi, kad rimtas gaisras, BPC būtų išsiuntusi pajėgas – visos šešios mašinos būtų nuvažiavusios 20 minučių anksčiau. Aš suprantu, kad žmonės yra streso apimti, bet... Namie neturėti gesintuvo bent 6 kilogramų yra apsileidimo. Būtų gesintuvas, jie būtų apsigesinę, bent neleidę ugniai išplisti“, – kalbėjo vienas pirmųjų įvykio vietoje atsidūręs ugniagesys.
Ugniagesys tvirtino suprantąs, kad matydami degantį savo turtą žmonės panikuoja, juos ištinka šokas. Tačiau vis dėlto girdėti prakeiksmus, grasinimus susidoroti su jais pačiais ar su jų šeimomis nemalonu ir jiems.
Norintiems ir galintiems paremti šeimą, nurodome Agnieškos Ordo banko sąskaitą LT297300010127837289.
