Savo šeimos išžudymu įtariamas Egidijus Anupraitis jau dabar pareigūnams atrodo pakrikusios psichikos. Jie kreipsis į psichiatrus, kad šie nustatytų, ar įtariamasis gali būti pakaltinamas. E.Anupraitis tikriausiai praėjusį šeštadienį į savo motiną, tėvą, dėdę, senelę ir senelį paleido 21 šūvį iš kovo pradžioje legaliai įsigyto pistoleto. Išgyveno tik į koją sužeistas senelis.
Praėjusių metų spalio mėnesį E.Anupraitis atliko visus reikalingus medicininius patikrinimus, kad gautų leidimą įsigyti ginklą. Tai reiškia, kad jo sveikata nesukėlė įtarimų nei psichiatrui, nei šeimos gydytojui. 15min aiškinasi, kaip tikrinami žmonės, kurie siekia leidimo įsigyti ginklą.
Ką vertina psichiatras?
Vilniaus Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos vedėja Aldona Jankavičienė pasakojo, kad sveikatos patikros tvarką, norint gauti leidimą ginklui, reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, ir jis turėtų veikti vienodai tiek viešose poliklinikose, tiek privačiose įstaigose. Kaip yra iš tiesų, ji teigė neapsiimanti vertinti, bet... gali būti visaip.
Jeigu seniūnija neturi kokių nors žinių apie žmogų, kad gyvena landynėje, bus parašyta, kad neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, ir tiek.
„Šiuo atveju pagrindinis vertintojas yra psichiatras, būtent iš psichiatrinės pusės yra daug ligų, dėl kurių negalima turėti ginklo. Be to, psichiatras turi turėti paskutinių 10 metų žmogaus psichiatrinės būklės istoriją, t. y. ar žmogus nesikreipė į psichiatrą kitose įstaigose. Žmogus per 10 metų gali būti pakeitęs gyvenamąją vietą ir ne vieną gydymo įstaigą. Žinoma, tai žmogui didelis rūpestis, todėl kartais į tai pažiūrima pro pirštus. Asmuo turi pristatyti pažymą iš priklausomybių ligų centro, kad nebuvo jų įskaitoje, taip pat parašu patvirtinti, kad nesigydo anonimiškai.
Konsultacijos metu žmogus užpildo tam tikrą klausimyną, pagal kurį susidaro vaizdas apie jo psichikos sveikatą. Psichiatras įvertina charakteristiką, kurią žmogus privalo pateikti. Ją rašo darbdavys, o jeigu žmogus nedirba – seniūnija arba kita formali įstaiga. Tačiau iš tiesų – ką gali parašyti seniūnija? Jeigu ji neturi kokių nors žinių apie žmogų, kad gyvena landynėje, bus parašyta, kad neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, ir tiek. Kažkur kaime, kur vieni kitus pažįsta, gal būtų tikslesnė charakteristika“, – aiškino pašnekovė.
Nuslėpti ligai sudarytos visos sąlygos
Pasak medikės, reikalui esant psichiatras žmogų siunčia psichologiniam įvertinimui jau ne dėl psichikos ligų, bet dėl abejonių keliančių charakterio savybių, pavyzdžiui, žmogus impulsyvus, turi kitokių elgesio ar mąstymo nukrypimų. Jei abejonių dėl to, ar žmogus gali turėti ginklą, daug, galutinę išvadą pateikia ne vienas psichiatras, o konsultacinė psichiatrų komisija.
„Kartais būna atvejų, kad sunkiais gyvenimo momentais žmonėms prireikia psichiatro pagalbos – pavyzdžiui, dėl artimo žmogaus mirties, skyrybų. Ligos nėra, bet be specialisto pagalbos išgyventi sudėtingus gyvenimo periodus sunku. Tai automatiškai neužkerta kelio turėti ginklą, bet tokiais atvejais vyksta nuodugnesnis asmenybės vertinimas“, – tikino A.Jankavičienė.
Paklausta, ar įmanoma nuslėpti praeityje buvusį ligos protrūkį ar psichiatro konsultaciją, medikė tokios galimybės neatmetė. Bėda ta, kad Lietuvoje nėra bendros duomenų bazės, kurioje psichiatras galėtų pasižiūrėti, ar žmogui neteiktos priklausomybės ligų gydytojo, psichiatro paslaugos.
Ar pažymą gauti lengva?
Vilniaus Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė, antrindama kolegei, patvirtino, kad sumaišties dėl informacijos patikimumo tikrai daug.
„Jau parengėme pakartotinį raštą ir išsiuntėme Sveikatos apsaugos ministerijai, kadangi susiduriame su problema, kad turime gauti informaciją apie žmogų už 10 metų laikotarpį. Turime ypač daug nesusipratimų su žmonėmis, kurie dirbo užsienyje, tokios informacijos gauti neįmanoma. O jeigu psichiatras pasirašo, vadinasi, jis atsako už savo pacientą. Ar jis turi pakankamai informacijos, ar ne, tai nieko nedomina. Jeigu leista turėti ginklą, vadinasi, pakako informacijos apie psichikos sveikatos būklę.
Mes esame labai sąmoningi ir tokių pažymų nepardavinėjame, tačiau tikrai yra įstaigų, kur jas galima gauti labai lengvai.
Ne mažiau problemų su charakteristikomis. Jeigu žmogus pats sau viršininkas, pavyzdžiui, UAB direktorius, kas ją turi rašyti? Arba žmogus deklaruotas kokiame nors miestelyje, bet 10 metų gyvena Vilniuje. Kas jam parašys išsamią charakteristiką? Taip pat turime problemų su priklausomybės centrais. Iš privačių centrų negauname jokios informacijos. Be to, žmogus gali gydytis anonimiškai. Kad jis gydosi, labai smagu, bet mes įpareigoti įvertinti jo būklę dėl galimybės naudotis ginklu, todėl tokia informacija mums būtina. O kai ateina žmogus, kuris nori ginklo, argi jis pildys sąžiningai klausimyną, kad kažkur gydėsi ar gydosi?“ – pasakojo M.Janulionienė.
Už melagingus parodymus žmogui niekas negresia
Pasak jos, kartais užklausus kitą polikliniką sužinoma, kad žmogus net stacionare buvo gydomas, bet žmogui už melagingos informacijos pateikimą nenumatyta jokia bauda. Kalbama apie tai jau nuo 2003 m., bet niekas nesikeičia.
Psichiatro konsultacijos metu žmogui pateikus tam tikrą klausimyną įvertinama dabartinė būklė, tačiau, pasak medikės, žmogui gali užeiti trumpalaikės psichozės, o tuo metu, kai ateina prašyti ginklo, jis gali būti visiškai adekvatus ir iš jo atsakymų neįmanoma nustatyti psichikos ligos ar sutrikimų. Tuo tarpu pats žmogus gali tai slėpti.
Medikė taip pat patvirtino, kad yra privačių įstaigų, kuriose leidimą ginklui gauti, deja, labai paprasta.
„Mes esame labai sąmoningi ir tokių pažymų nepardavinėjame, tačiau tikrai yra įstaigų, kur jas galima gauti labai lengvai. Privatus psichiatras gali padėti antspaudą, kad žmogus sveikas, daugiau jokių popierių neturėdamas. Viešąsias įstaigas gali tikrinti auditas, o kai kurie privatūs medikai net neturi sutarčių su ligonių kasomis. Taigi jiems nėra ko bijoti“, – svarstė pašnekovė.
Ką tikrina šeimos gydytojas?
Po psichiatro konsultacijos seka šeimos gydytojo apžiūra. Jeigu žmogus neserga sunkiomis lėtinėmis ligomis, šeimos gydytojo konsultacijos ir užtenka, tačiau atsiradus abejonėms dėl sveikatos būklės, šeimos gydytojas siunčia pas kitus specialistus, pavyzdžiui, jeigu smarkiai sutrikusi rega, klausa, atliktos chirurginės intervencijos, žmogus serga sunkiomis neurologinėmis ligomis.
„Tai gali būti Parkinsono liga, kai labai dreba rankos, Alzheimerio liga, epilepsija, pasireiškianti asmenybės ir judėjimo funkcijos sutrikimais, liekamieji reiškiniai po persirgtų insultų, cerebrinis paralyžius nuo vaikystės, sunkiai koreguojama cukraligė, kuri gali sutrikdyti sąmonę, įvairios kitos neurologinės ligos, dėl kurių atsiranda išreikšti judėjimo funkcijos sutrikimai“, – vardijo A.Jankavičienė.
