„Aš manau, kad mes artimiausiu metu išvysime, kiek teko kalbėtis su kitais ministrais, pačių įvairiausių iniciatyvų, kaip didinti paramą Ukrainai, ir nebūtinai tai gali būti ginklais“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak jo, tai nėra politinės priemonės, vien tik politinės priemonės, bet šalys sutarė, kad Ukrainai paramą reikia didinti ir galbūt net keisti formą.
„Na, mes remiame Ukrainą karinėmis priemonėmis, be abejonės, finansinėmis priemonėmis, teikiame mokymo paramą, bet aš manau, kad gal atsiras ir kitų formų, bet dabar nenorėčiau detalizuoti“, – sakė ministras.
Pasak LRT, estų žvalgyba skaičiuoja, kad jeigu Europos valstybės skirtų 25 šimtąsias procento nuo savo BVP į karinį Ukrainos biudžetą, tai leistų jai kariauti šiemet, pasiruošti naujam puolimui kitąmet ir tai būtų labai aiškus signalas Kremliui, kad Europa Ukrainos nepaliks.
„Jeigu paimtume Europos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiima ir prisiėmė dėl paramos Ukrainai, tie 50 milijardų per kelerius metus, be abejonės, jeigu būtų 0,25, tai, žinoma, karinę paramą, matyt, dvigubintų ir iš esmės kompensuotų Jungtinių Valstijų nebuvimą šitoje paramoje šiuos mėnesius“, – sakė A. Anušauskas.
Praėjusią savaitę sustiprinusi puolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje, Rusija užėmė svarbų Avdijivkos miestą.
Ukrainos kariuomenės padėtis dar labiau pablogėjo dėl užstrigusio 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) JAV pagalbos paketo.
