„Buvom susirinkę su kolegomis – „Tvarkos ir teisingumo“ ir Socialdemokratų darbo partijos frakcijų atstovais – sudėlioti XVII Vyriausybės pagrindu formuojamus priemonių plano pakeitimus, jų pasiūlymus“, – ketvirtadienio popietę Seime žurnalistams dėstė „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis.
Jis teigė, kad galimų partnerių išsakyti siūlymai yra normalūs ir racionalūs: „Tikrai nematom problemos, kad juos galėtumėm atmesti. Dalis jų yra veikiančiuose susitarimuose.“
Keičiant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, anot J.Jaručio, siūloma orientuotis į sveikatos, socialinių reikalų, kultūros, švietimo sritis.
„Tvarkos ir teisingumo“ atsakingasis sekretorius Almantas Petkus teigė, kad partija, siūlydama, kaip turėtų keistis Vyriausybės programos planas, atsižvelgia į tai, kas buvo surašyta anksčiau galiojusiame susitarime tarp frakcijų.
Ten išdėstyti reikalavimai, anot jo, bus keliami į koalicinę sutartį.
5 proc. PVM maistui
„Esminiai punktai yra tie, kad pagerėtų situacija Lietuvoje: tėvystės, motinystės išmokų didinimas arba sugrąžinimas į 2019 metų lygį, [išmokų] kompensavimas statutiniams pensininkams ir pavojingose sąlygose dirbusiems darbuotojams, mums atrodo svarbu, kad PVM 5 proc. atsirastų šviežiems maisto produktams.
Taip pat, kad PVM po mokesčių mokėjimo momentas būtų perkeltas į atsiskaitymo momentą [...], kad mokestis būtų mokamas tada, kada yra atsiskaitoma už prekes arba paslaugas. Mes manom, kad tokiu būdu būtų įmanoma šiek tiek įmonėms atlaisvinti apyvartines lėšas. Paprastų žmonių šie pakeitimai neliestų“, – vardijo „tvarkiečių“ derybininkas.
Partija, anot A.Petkaus, taip pat sieks, kad vidutinis darbo užmokestis dar šįmet pasiektų 1000 eurų, o minimali alga būtų ne mažesnė nei pusė vidutinio darbo užmokesčio.
„Tvarkiečiai“ norėtų, kad 75 proc. pelno mokesčio būtų pervedama į valstybės biudžetą, 25 proc. – į savivaldybės biudžetą. Seimo „valstietis“ Tomas Tomilinas tikino, kad šis siūlymas bus labai rimtai svarstomas.
Nori nacionalinio susitarimo
„Kaip partija mes tam idėjiškai labai pritariam. Gaila, kad Vyriausybė galbūt nepakankamai dėmesio skiria tai temai. Kiek žinau, ir Lenkų rinkimų akcija siūlė analogiškus sprendimus. Mus tai labai stipriai domina“, – patikino Seimo narys.
„Valstiečiai“, anot jo, turi tikslą sumažinti nelygybę, o to esą neįmanoma padaryti nepadidinus finansavimo socialiniai politikai. Tam, T.Tomilino įsitikinimu, reikia nacionalinio susitarimo.
„Turim pasiekti nacionalinį politinių partijų susitarimą, panašiai kaip buvo su krašto apsauga, dėl socialinės politikos finansavimo didinimo. Per penkerius metus net galbūt galime pasiekti Europos vidurkį, aišku, jei po rinkimų bus ryžtingesni sprendimai dėl socioekonominės politikos“, – kalbėjo politikas ir pažymėjo, kad nacionalinis susitarimas reikalauja daug pastangų.
Deramai, anot T.Tomilino, reikėtų įgyvendinti ir mokesčių progresyvumo pertvarką.
Naujas tarifas ir dėmesys kultūrai
„Socialdarbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis pažymėjo, kad partijos siūlymai dėl Vyriausybės programos plano daugiausia korekciniai.
„Dabar Seime svarstomas ir teisėjų tarėjų klausimas, [taip pat klausimas] dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. Iš mokestinės reformos, kadangi ši koalicija yra ta, kuri įvedė Lietuvoje gyventojų pajamų progresinį mokesčių tarifą, nuo 2020 metų sausio 1 dienos dar mažėja Sodros lubos, siūlom peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, įvedant dar trečią tarifą – 32 proc.“, – kalbėjo Seimo narys.
Siūloma, kaip nurodė A.Palionis, taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus – 20 proc., 27 proc. ir 32 procentų. Kokioms pajamos galiotų pastarasis tarifas, parlamentaras tikino dar nežinantis.
„Dėl 32 proc. mes patys neapsisprendę, kuriai daliai žmonių. Puikiai suprantam, jeigu didesnę dalį apimsim, verslui bus naudingiau ne algas mokėti, o per dividendus išmokėti“, – teigė Seimo narys.
„Iš socialinės srities, atsižvelgdami ir į Europos Komisijos pastabas, kur jau ne pirmus metus [kalbama] apie vienišus tėvus, kurie augina vaikus, ir jų didesnę socialinę atskirtį, nors dabartinė Vyriausybė didina vaiko pinigus padėdama tokiems tėvams, manom, kad reikia labiau atsižvelgti į jų finansinę padėti, stiprinti per socialines išmokas, remiant vienišus tėvus, kurie augina vaikus“, – komentavo A.Palionis.
Jo teigimu, „socialdarbiečiai“ siūlo labiau remti kultūros centrus periferijoje.
Reikia, kad remtumėm ne tik per formalų švietimą, bet ir per regionines kultūros tarybas.
„[Regioninės kultūros rėmimas] yra savivaldybėms pavaldi funkcija, bet natūralu, kad savivaldybės remia savo pagrindinį kultūros centrą, o seniūnijose kultūros centrai yra skriaudžiami [...]. Kalbam apie nacionalinės premijos laureatus, bet jie visi kyla iš regionų, iš paprastų kaimų, kur pradiniai užsiėmimai ir būna. Reikia, kad remtumėm ne tik per formalų švietimą, bet ir per regionines kultūros tarybas, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas regionų kultūros centrams“, – aiškino A.Palionis.
T.Tomilinas: siūlymai atitinka Vyriausybės programą
Derybininkai tvirtino ketvirtadienį apie postus nekalbėję.
„Visuomenė pavargo nuo to pokalbio apie postus. Mes patys įrodėm savo pavyzdžiu, kad postai nėra tikslas savaime – pas mus partinių ministrų vienas buvo pradžioj“, – dėstė T.Tomilinas.
Jis pabrėžė, kad galimų partnerių išdėstyti siūlymai yra „visiškai įmanomi“: „Jie iš esmės atitinka mūsų programą, ypatingai regioninę prizmę, kur galbūt galėjom šiek tiek daugiau dėmesio skirti.“
Į koalicines derybas „tvarkiečiai“, „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“ kviečia ir Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Ar prie derybų ji prisijungs, paaiškės penktadienį.
