Anot jos, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui iškėlus šią idėją, pastaroji „buvo apsvarstyta ne viename tarpinstituciniame pasitarime“.
„Jų metu sutarta, kad įvairios institucijos atsakys į klausimus, susijusius su galimo Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos pasekmėmis ir pateiks įvairių scenarijų analizę. Todėl artimiausiu metu šis klausimas nėra planuojamas svarstyti Valstybės gynimo taryboje“, – nurodoma komentare.
Anksčiau prezidento patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad toks žingsnis gali pakenkti šalies prestižui.
Kaip pirmadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“, Krašto apsaugos ministerija (KAM) kreipėsi į VGT narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.
Ministerija laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. KAM teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.