Ilgiau nei metus Seimo narys Artūras Skardžius teismuose bandė įrodyti, esą per 15min žurnalistinį tyrimą „Parodyk akytes“ buvo sistemingai, apgalvotai ir tyčia skleidžiama jį žeminanti informacija, formuojamas neigiamas jo kaip politiko įvaizdis.
A.Skardžiaus skunde rašoma, kad tiriamuosiuose straipsniuose ir kitose publikacijose 15min žurnalistai skleidė abejones dėl jo lojalumo Lietuvai, kaltino jį neskaidriais ir abejotinais ryšiais su įtakingais Rusijos ir Baltarusijos verslininkais.
Pernai pirmosios instancijos teismas A.Skardžiaus ieškinį atmetė, o vėliau apeliacinės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą.
Šį ketvirtadienį galutinį ir neskundžiamą nutarimą priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – paliko galioti ankstesnius sprendimus. Tai reiškia, kad A.Skardžiaus skundas prieš 15min buvo nepagrįstas.
Žurnalistinis tyrimas – objektyvus ir teisingas
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad žurnalistinis tyrimas dėl A.Skardžiaus veiklos buvo atliktas objektyviai ir nepaskleidė duomenų, žeminančių politiko garbę ir orumą bei neatitinkančių tikrovės.
Byloje nustatyta, kad žurnalistai rėmėsi ne tik asmeniškai atlikto tyrimo duomenimis, bet ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl A.Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų netinkamo derinimo.
„Po publikacijų išspausdinimo priimti valstybės institucijų tyrimai tik patvirtino, kad žurnalistų straipsniuose pateikta informacija atitiko tikrovę“, – rašoma nutartyje.
Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog A.Skardžius, kritikuodamas žemesnės instancijos teismo nutartį, dėstymo logiką, nepateikia argumentų, kurie paneigtų bylą nagrinėjusių teismų padarytas išvadas.
„Žurnalistams kasacinis teismas suteikia platesnes ribas viešų asmenų kritikai, kas iš esmės teismų praktikoje jau buvo taikoma plačiai, – sakė 15min atstovavusi advokatų profesinės bendrijos „Adlex“ advokatė Asta Jakė. – Esminė šios nutarties žinutė susijusi su tuo, kad viešasis asmuo turi tikėtis pagrįstos kritikos, o ją skelbiantys asmenys, jeigu veikia sąžiningai ir turi tikslą informuoti visuomenę, įgija teisę kritikuoti tokį asmenį kur kas griežčiau.“
Svarbiausi žurnalistinio tyrimo faktai
2017-ųjų pavasarį 15min pradėjo žurnalistinį tyrimą apie Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą, sandorius ir ryšius. Kilus skandalui savo tyrimus pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Valstybes saugumo departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Seimo Antikorupcijos komisija.
A.Skardžiui grėsė netekti Seimo nario mandato, bet Agnės Širinskienės vadovaujama specialioji komisija nusprendė, jog A.Skardžius nėra vertas apkaltos.
Šis žurnalistinis tyrimas pelnė ne vieną prizą, tarp jų ir tarptautinį Peter Greste apdovanojimą žodžio laisvei.
15min primena svarbiausius žurnalistinio tyrimo faktus:
1) STT ekspertai viešai pareiškė, kad A.Skardžius teikė pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kurie sudarė sąlygas verslo grupėms pelnytis iš valstybės. Kaip tik tada tokiu verslu – saulės jėgainių iki 30 kW vystymu – bandė užsiimti A.Skardžiaus sūnus, žmona ir giminaičiai.
2) Skardžių šeima turi energetikos įmonę Baltarusijoje, kuri gauna Baltarusijos valstybės skatinimą. Jų bendrovės projektą finansuoja Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“. Pagal liudininkų parodymus galima suprasti, kad pono Skardžiaus žmona davė sutikimą skolintis iš šio banko. Skardžių verslo partneris yra buvęs Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno „Belenergo“ vadovas Sergejus Belyj.
3) A.Skardžius brangiai nuomoja savo žemės sklypą Šilutės rajone su vėjo energetika susijusioms įmonėms. Jo žemę subnuomoja Norvegijos investiciniam fondui „Vardar Eurus“ priklausanti įmonė „Naujoji energija“. Kita to paties norvegų fondo valdoma įmonė siekia statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje, o A.Skardžius atvirai gynė įstatymo nuostatas, naudingas jo žemės subnuomininkams.
4) Skardžiai iš Rusijos verslininkų gavo beveik milijoną litų už nuostolingą įmonę Alytaus rajono Daugų kaime. Rusai nusipirko poilsiavietę ant Didžiulio ežero kranto, sumokėjo kelis milijonus, tačiau vėliau su tuo verslu nieko nebedarė. Jų verslo partnerio Jono Jakučionio sūnus Tomas Jakučionis buvo žvalgybos pareigūnas, dirbęs energetikos srityje, o po 15min tyrimo neteko darbo. Tiesa, T.Jakučionis kreipėsi į teismą, kuris nurodė jį sugrąžinti į darbą.