Galutinis teismo sprendimas: buvęs VMI vadovas D.Bradauskas atleistas teisėtai

Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija, pritardama žemesnės pakopos teismo išvadoms dėl pareiškėjui pritaikytos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, pažymėjo, kad teismas neatlieka savarankiško tarnybinio nusižengimo tyrimo, bet remiasi atlikto tyrimo metu užfiksuotais duomenimis.

„Pareiškėjui tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už jo, atsakingas pareigas ėjusio valstybės tarnautojo, padarytus konkrečius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, tarp jų – ir neteisėtą informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus atskleidimą, ketinimą padėti kitam asmeniui išspręsti mokestinį klausimą, sukuriant jam išskirtines sąlygas, šiuos pažeidimus patvirtina byloje nustatyti duomenys“, – nutartyje konstatavo Teismas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 pateiktais išaiškinimais, LVAT atmetė pareiškėjo argumentus dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymu nustatyta tvarka gautos informacijos neteisėto panaudojimo tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą.

V.Šapoka D.Bradauską atleido, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) medžiagą apie slapta įrašytus jo pokalbius su buvusiu verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu.

Įvertinęs teisėsaugos medžiagą, ministras konstatavo, kad D.Bradauskas diskreditavo valstybės tarnybą, pažemino Mokesčių inspekcijos autoritetą ir sukompromitavo šią instituciją.

Teisėsauga buvo pradėjusi tyrimą dėl D.Bradausko veiksmų, bet vėliau jį nutraukė, konstatavusi, kad jis nusikaltimo nepadarė.

LVAT pabrėžė, kad buvusio VMI viršininko veiksmai, kurie buvo atliekami tyčia pasinaudojant savo, kaip VMI vadovo padėtimi, buvo pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnyba, kuris priskirtinas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčiai veikai, o už jį paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų – laikytina proporcinga priemone.

Teismo nutartyje taip pat aiškiai pabrėžiama, kad byloje gautų duomenų autentiškumas nėra kvestionuojamas, o nurodomi teiginiai dėl pareiškėjo privataus gyvenimo neproporcingo suvaržymo yra tik bendro pobūdžio. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas pareiškėjo darbo laiku, viešose vietose bei gautos informacijos turinys, atsižvelgiant į pareiškėjo užimamas atsakingas pareigas valstybės tarnyboje, tik pagrindžia tokių veiksmų atlikimo ir surinktų duomenų panaudojimo proporcingumą siekiamų tikslų aspektu – tarnybinės atsakomybės taikymo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas.