Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas – pareiškėjui iš esmės buvo skirta už tai, kad jis, viešai pasisakydamas bei bendraudamas su žurnalistais, išsakė teiginius, kuriais tariamai pažeidė Prokuratūros įstatymo reikalavimus, Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus principus. Be kita ko, komentuodamas ikiteisminį tyrimą didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje baudžiamojoje byloje, vengdamas prisiimti savo, kaip prokuratūros vadovo, atsakomybę už nurodyto ikiteisminio tyrimo eigą, nesavikritiškai pateikė žiniasklaidai visuomenę klaidinančią informaciją teigdamas, jog jis nevykdė nurodytoje baudžiamojoje byloje prokurorinės kontrolės ir nėra atsakingas už tyrimo rezultatus, tuo pažeisdamas atsakomybės principą.
Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog Lietuvos prokurorų etikos kodeksas nustato dvejopo pobūdžio reikalavimus, kuriuos turi atitikti prokuroro viešai išsakyta kritika: kritikos turiniui keliamas tiesos, pagrįstumo reikalavimas, o kritikos reiškimo būdui (formai) – kultūringo ir moralaus elgesio reikalavimai. Vadovaudamasis nacionalinės teisės normomis, aktualia LVAT, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas konstatavo, jog K. Betingis, išsakydamas kritiką dėl prokuratūros darbo organizavimo, šių reikalavimų nepažeidė.
Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog skiriant nuobaudą pareiškėjui taip pat buvo pažeistos pagrindinės objektyvų visų aplinkybių tyrimą ir vertinimą turėjusios užtikrinti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros. Todėl LVAT paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, jog pareiškėjui nuobauda paskirta nepagrįstai ir atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė.
Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra neskundžiama.