Natūralus procesas?
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše matyti besiganančios karvės. Šį vaizdą dengia tekstas, kuriame pasakojama, kad karvės iš tiesų neprisideda prie klimato kaitos.
„Įsivaizduojat yra manančių, jog šios gražuolės, darydamos tai, ką jų protėviai darė tūkstančius metų, prisideda ar net kelia klimato kaitą?! Taip jos ėda žolę, ko pasekoje išskiria metaną, tačiau tas metanas jų pilvukuose nepasigamina iš nieko.
Metane esanti anglis ateina iš augalų. Kaip ta anglis atsidūrė augaluose?
Trečdalis dėl žmogaus kaltės išmetamo metano susidaro dėl gyvulių, daugiausiai dėl mėsai ir pienui auginamų galvijų.
Augalai naudodami saulės energiją, naudodami CO2 (esantį atmosferoje) ir vandenį gamina paprastuosius cukrus, kurių jiems reikia pačių augimui. Kurių dalį per šaknis atiduoda dirvožemio mikroorganizmams ir, žinoma, karvėms.
Tai šių trijų komponentų draugystė: žolėdžių, augalų ir dirvožemio mikroorganizmų yra natūralus anglies ciklas, kuris sukasi jau tūkstančius metų. Tai jeigu jūs ieškot klimato kaitos kaltininkų, tai ieškot tikrai ne čia! (kalba netaisyta – red. past.)“ – teigiama įraše.
Kaip išskiriamas metanas?
Karvės ir kiti galvijai nėra vieninteliai gyvuliai, išskiriantys metaną, nors būtent jie sulaukia nemažai dėmesio, kai kalbama apie klimato kaitą.
Galvijai yra atrajotojai. Šiai grupei priskiriama dar maždaug 200 kitų gyvūnų rūšių, tokių kaip avys, ožkos, buivolai, elniai, briedžiai, žirafos, kupranugariai ir t.t. Atrajotojams būdinga specifinė virškinimo sistema, kuri jiems padeda suskaidyti ir suvirškinti tokį maistą, kurio kiti gyvūnai suvirškinti negali.
Metanas atmosferoje suyra greičiau nei anglies dioksidas, bet prie šiltnamio efekto prisideda stipriau.
Jų skrandis turi ne vieną, o keturis skyrius, kuriuose vyksta virškinimas. Viename jų – prieskrandyje – galima laikyti iš dalies suvirškintą maistą ir leisti jam fermentuotis. Vėliau jie maistą atryja ir užbaigia virškinimo procesą.
Žolei ir kitai augmenijai rūgstant prieskrandyje, susidaro metanas ir daugybė kitų šalutinių produktų. Nedidelė dalis metano susidaro ir karvės storojoje žarnoje, iš kurios jis pasišalina. Dėl to nuolat galima išgirsti ar perskaityti tvirtinimų, kad būtent karvių riaugėjimas ir bezdėjimas sukelia klimato kaitą.
Galima alternatyva – jūros dumbliai
Maždaug trečdalis dėl žmogaus kaltės išmetamo metano susidaro dėl gyvulių, daugiausiai dėl mėsai ir pienui auginamų galvijų. Metanas šiuo atveju susidaro virškinimo proceso metu, kuomet įsisavinami augalai.
Dėl karvių ir kitų ūkinių gyvūnų išmetama apie 14 proc. visų žmogaus veiklos sukurtų klimato kaitą lemiančių teršalų. Jų išmatose ir raugėjimo metu susidarantis metanas laikomas viena didžiausių problemų, kalbant apie klimato kaitą.
Su pašarais gavę nedidelį kiekį jūros dumblių, galvijai į atmosferą išmetė 82 proc. mažiau metano.
Nors metanas atmosferoje suyra greičiau nei anglies dioksidas, jis prie šiltnamio efekto prisideda stipriau. Pasak Jungtinių Tautų (JT), metano kiekio mažinimas yra vienas geriausių būdų sulėtinti pasaulinę klimato kaitą.
Vienas iš būdų mažinti išmetamo metano kiekį yra alternatyvūs pašarai galvijams, maisto nuostolių ir atliekų mažinimas, mažesnis mėsos ir pieno produktų vartojimas.
Vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių alternatyvių pašarų yra jūros dumbliai. Mokslininkai, penkis mėnesius į pašarus dėję nedidelį kiekį jūros dumblių, nustatė, kad galvijai į atmosferą išmetė 82 proc. mažiau metano.
Išmetimą galima sumažinti perpus
2021 m. Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) bei JT Aplinkos programos atliktame pasauliniame metano vertinime nurodoma, kad žmogaus veiklos sukeltą metano išmetimą šį dešimtmetį galima sumažinti iki 45 proc.
Sumažinus metano kiekį 45 proc. būtų išvengta 260 tūkst. ankstyvų mirčių, 775 tūkst. su astma susijusių apsilankymų ligoninėse, 73 mlrd. darbo valandų, prarastų dėl didelio karščio, ir 25 mln. tonų derliaus nuostolių per metus.
Tai leistų iki 2045 m. išvengti beveik 0,3 laipsnių visuotinio atšilimo ir atitiktų Paryžiaus klimato susitarime numatytą tikslą apriboti pasaulinės temperatūros kilimą.
Kadangi metanas yra pagrindinė smogo, stipriai veikiančio klimatą, sudedamoji dalis, sumažinus jo kiekį 45 proc. būtų išvengta 260 tūkst. ankstyvų mirčių, 775 tūkst. su astma susijusių apsilankymų ligoninėse, 73 mlrd. darbo valandų, prarastų dėl didelio karščio, ir 25 mln. tonų derliaus nuostolių per metus.
Priešingai nei anglies dioksidas, kuris atmosferoje išlieka šimtus metų, metanas skaidytis pradeda gana greitai ir didžioji jo dalis išnyksta jau po dešimtmečio. Tai reiškia, kad, sumažinus jo išmetimą dabar, artimiausiu metu galima sparčiai sumažinti temperatūros kilimo tempą.
Daugiausia metano dėl žmogaus veiklos išmetama trijose srityse: iškastinio kuro, atliekų ir žemės ūkio.
Iškastinio kuro sektoriuje 23 proc. išmetamų teršalų sudaro naftos ir dujų gavyba, perdirbimas ir paskirstymas, 12 proc. – anglies kasyba.
Atliekų sektoriuje sąvartynai ir nuotekos sudaro apie 20 proc. išmetamų teršalų.
Žemės ūkio sektoriuje dėl gyvulių mėšlo ir žarnyno fermentacijos išmetamų teršalų kiekis sudaro apie 32 proc., o dėl ryžių auginimo – 8 proc. išmetamų teršalų.
Iškastinio kuro – anglies, naftos, dujų – deginimas vis dar labiausiai prisideda prie klimato kaitos. Jis sudaro daugiau kaip 75 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir beveik 90 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įraše klaidingai teigiama, esą karvės neprisideda prie klimato kaitos, mat žolės ėdimas ir atrajojimas esąs natūralus procesas. Tai nėra tiesa. Nors galvijai ir nėra vieninteliai ar didžiausi klimato kaitos lėmėjai, jie šiam procesui tikrai turi įtakos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
