Apie tai, kad rinkimai – brangus reikalas, anksčiau užsiminė neseniai užgimusios partijos „Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“ pirmininkas Arvydas Juozaitis. Jo skaičiavimais, startui prireiks bent 20 tūkst. eurų.
„Praverdama duris su užrašu „Rinkimai“, nesisteminė partija turi turėti mažiausiai 20 000 Eur. Kišenėje. Startui. (Apie reklamą ir keliones, bukletus, plakatus, stendus, patalpų nuomą, pagalbos samdymą – dar nė kalbos!)“, – feisbuke rašė jis.
Partija, pasak politiko, rinkimams jau renka smulkias aukas, nors procesas esą sudėtingas.
„Viskas apsunkinta. Kadangi mes visur skelbiamės tautos remiama partija, o ne oligarchų ir ne didžiųjų, mums 12 eurų parama nuo tūkstančių žmonių yra esminga – dabar mes šitą darom“, – 15min komentavo A.Juozaitis, pridurdamas, kad rinkimų užstatams reikalingą sumą iš savo kišenės sumokės patys kandidatai.
Lėšas užstatams jis teigė besitikintis sukaupti per mėnesį.
Klausiamas, ar partija svarsto skolintis, A.Juozaitis kategoriškai atsakė, kad ne: „Ne, ne, neimsim paskolų jokių. Paprastai paskolos yra spąstai arba skolų duobė, kalėjimas. Nebus šito.“
Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai rinkimų kampanijai, pasak A.Juozaičio, pasitelks socialinius tinklus.
„Mes neturim milijonų ir neturim Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų, ką turi sisteminės partijos“, – aiškindamas, kodėl renkasi šį kanalą, argumentavo politikas.
Šį kanalą aktyviai žada išnaudoti ir Laisvės partija.
Pasieksime žmones tiesiogiai per socialinius tinklus.
„Pasieksime žmones tiesiogiai per socialinius tinklus, jeigu bus galima, jeigu sveikatos situacija leis, galbūt renginiuose ar susitikimuose“, – pasakojo partijos pirmininkė, parlamentarė Aušrinė Armonaitė.
Ji pripažino, kad nauja partija eidama į rinkimus finansinių sunkumų turi: „Esam partija, kurią finansuoja tik fiziniai asmenys savo aukomis, tai reiškia, negauname valstybės dotacijos, arba tai reiškia, kad už mūsų nestovi stambus oligarchas. Be abejo, iššūkių yra, tačiau gana aktyviai renkame lėšas tiek mažesnėmis aukomis, tiek ir prašome stambesnių tų, kas gali prisidėti. Žinoma, mūsų biudžetas bus kas kur kas mažesnis negu didžiųjų partijų.“
Laisvės partija, pasak A.Armonaitės, neatmeta galimybės imti paskolą: „Vienas iš variantų yra toks, kaip tik su Vyriausiąja rinkimų komisija konsultuojamės, kokiomis sąlygomis būtų galima užstatą bankui įkeisti, tačiau kol kas dar sprendimo neturime.“
Kokio dydžio galėtų būtų paskola, politikė nenurodė.
Apie paskolą mąsto ir Seimo nario Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga.
„Apie visus variantus galvojam, išaiškės artimiausiu laikotarpiu, nesame priėmę sprendimo“, – sakė jis.
Politikas galimybes surinkti reklamai ir užstatams reikiamas lėšas vertino optimistiškai: „Naujai partijai iššūkių žymiai daugiau, mes tikrai nesimaudysime dideliuose finansuose, bet aš manau, kad visas problemas išspręsim.“
O partijos kampanija, pasak R.J.Dagio, priklausys nuo to, kaip dar keisis karantino dėl COVID-19 režimas.
„Jeigu vėl neatsiras koks protrūkis, manau, kaip nors versimės. Aišku, suvažiavimo organizavimo, kiti dalykai smarkiai apsunkinti“, – kalbėjo jis ir kampanijos metu žadėjo „dirbti su bendruomenėmis“.
„Mūsų pagrindė priemonė – darbas su bendruomenėm, jeigu taip plačiąja prasme, o formos – įvairios. Turim mes ir tarptautinius ryšius, ir su giminingom partijom pasiruošimus darom, ir konferenciją... bus čia visokių dalykų“, – užsiminė parlamentaras.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) partiją „Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“, Laisvės partiją ir partiją „Krikščionių sąjunga“ jau registravo Seimo rinkimų politinės rinkimų kampanijos dalyviais.
Partijos ir jų nariai keldamiesi rinkimuose turi sumokėti užstatus: kandidatas į Seimo narius vienmandatėje apygardoje turi atseikėti 1359 eurų užstatą, partijos sąrašui užstato dydis 10 kartų didesnis – 13 590 eurų.
Vėlesni pataisymai sąraše taip pat kainuoja – bandymas pakeisti kandidato vietą sąraše ar įrašyti naują kandidatą atsieis taip pat 1359 eurus. Sąrašų jungimas kainuoja kiek daugiau nei 400 eurų.
Seimo rinkimai planuojami spalio 11-ąją. Paskelbus karantiną dėl COVID-19, šįmet jie turėtų būti kiek kitokie: planuojama ilginti išankstinio balsavimo laiką, didinti išankstinio balsavimo vietų skaičių.