Klaipėdos uostas, kur brangus kiekvienas metras, smarkiai pralaimi kaimynių šalių uostams, kurie pasižymi kur kas didesne teritorija. Štai Rygos uostas turi kone keturis kartus daugiau teritorijos nei Klaipėdoje.
Smeltės pusiasalyje, visai šalia Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijos, įsiterpęs botaninis draustinis. Jo plotas driekiasi 2,8 ha teritorijoje. Šiame draustinyje auga į Raudonąją knygą patekę augalai kaip trispalvis astras, pajūrinės pienažolės, druskinis vikšras, pajūrinės narytžolės. Šį draustinį renkasi žvejai mėgėjai – šiltą dieną čia jų sutiksi būrius.
Klaipėdos uosto direkcija, siekdama išgilinti Malkų įlanką, turės pasirūpinti ir krantinės, kuriame yra botaninis draustinis, sutvirtinimu.
Kaip teigė uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, Malkų įlankoje susiduriama su keliomis aplinkosauginėmis problemomis. Akvatorija Malkų įlankoje užteršta alavu, todėl iškastas gruntas negali būti gramzdinamas jūroje, o išvežamas. Įlanką norima išgilinti iki 13 m.
Botaninio draustinio šlaitui išsaugoti bus statoma beveik kilometro ilgio povandeninė sienutė. Sienutė bus nupjauta po vandeniu, kad būtų išsaugotas natūralus gamtovaizdis. Skaičiuojama, kad šie darbai atsieitų apie 25 mln. Lt.
„Tiek kainuos tvari krantinė, kad vanduo netrukdomai skalautų krantą ir čia augtų trispalvis astras“, - pažymėjo V.Paukštė.
Jei čia nebūtų saugoma teritorija – pakaktų įrengti krantinę, kurią būtų galima panaudoti uosto veiklai.
„Žinote, kaip paukšteliui susukti lizdą mes kartais rūpinamės labiau, nei apie tai, kokiomis sąlygomis gyvena žmogus, kiek turime skirti tokiom gėlytėm, kaip trispalvis astras, kur Priekulės pusėje apaugę visi laukai“, - piktinosi uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
Smeltės botaninis draustinis įkurtas 1988 m., jame siekiama išsaugoti retas halofilinių, t.y. gyvenančių druskingoje aplinkoje, augalų bendrijas.