"Šio karališkojo paukščio giesmė nežymi ir tyli, vos suderinama su visa jo puikybe. Tai archajiškas keistas garsas, nepanašus į jokio kito mums pažįstamo gyvūno balsą. O vis dėlto ši kukli giesmė taip rišasi su tamsios girios šlamesiu, su plačiais kvepiančiais raistų samanynais, pabudusiomis iš žiemos miego upėmis ir visu galingu atbundančios gamtos dvelkimu, jog tikram gamtos mylėtojui ji atstoja gražiausią simfoniją", - taip tuoktuvines kurtinių giesmes aprašė profesorius Tadas Ivanauskas savo tritomyje "Lietuvos paukščiai".
Prisiartinti prie kurtinio galima tik tada, kai jis, iškėlęs snapą aukštyn, traukia tuoktuvių giesmę, kurią užbaigia šnypštimu. Kelioms sekundėms, kol trunka tas šnypštimas, kurtinys visiškai apkursta - iš čia ir kilęs šio paukščio pavadinimas. Tada jis negirdi ne tik medžiotojo žingsnių, bet net šūvio.
Nušauti kurtinį per jo tuoktuves daugeliui medžiotojų yra prestižo dalykas. Nespėjai laiku šoktelti arčiau ir sustingti, per anksti ar per vėlai trakštelėjo po tavo kojomis medžio šakelė – ir matysi kurtinį kaip savo ausis.
Tuo ir naudojasi medžiotojai: žengia vieną kitą žingsnį artyn ir vėl sustingsta - iki kitos tuoktuvinės trelės bei šnypštimo, kad galėtų prieiti dar arčiau ir paleisti garantuotą šūvį.
Nušauti kurtinį per jo tuoktuves daugeliui medžiotojų yra prestižo dalykas. Nespėjai laiku šoktelti arčiau ir sustingti, per anksti ar per vėlai trakštelėjo po tavo kojomis medžio šakelė - ir matysi kurtinį kaip savo ausis, negelbės nė modernus, keletą tūkstančių litų kainavęs šautuvas.
Kad tokia medžioklė primena kurčiųjų šaudymą pasinaudojant jų neįgalumu, pagalvoja retas medžiotojas. Priešingai, daugelis jų neslepia svajojantys nušauti kurtinį. Tie, kuriems pavyksta tai padaryti, kolegų akyse tampa išskirtiniais žmonėmis. Gal net didvyriais.
Didžiuojasi trofėjumi
Vienas tokių - gydytojas, sostinėje įsikūrusios Vaisingumo klinikos direktorius Algirdas Usonis. Medžioklės "virusu" jis apsikrėtė nuo savo uošvio Algirdo Brazausko. Pastarasis daug metų garsėjo kaip aistringas medžiotojas.
Žentas lydėjo uošvį ne vienoje medžioklėje, tačiau tokia įspūdinga trofėjų kolekcija kaip A.Brazauskas pasigirti dar negali. Tačiau gydytojo A.Usonio medžioklės laimėjimų sąrašą neseniai papildė kurtinio iškamša. A.Usonis šį paukštį nušovė Baltarusijos miške netoli Oršos miesto.
Baltarusija nėra ES narė, tad draudimas medžioti kurtinius šioje šalyje negalioja. Paklok kuriai nors komercines medžiokles organizuojančiai firmai, kurių Lietuvoje yra ne viena, 1 tūkst. eurų (apie 3,5 tūkst. litų) - ir medžioklė bus surengta. Toliau daug kas priklauso nuo šaulio patirties ir "laimės".
Trykštantis džiaugsmu A.Usonis vienam šalies dienraščių pasakojo pergudravęs kurtinį iš trečio karto. Vietos jėgeris dar prieš auštant nuvesdavo lietuvį gydytoją ten, kur būdavo girdėti tuoktuvinės kurtinių giesmės. Baltarusis laikydavo svečią už rankos ir spustelėjimu pranešdavo, kada galima pajudėti paukščio link.
Pirmąjį rytą kurtinys buvo laimingesnis negu jo medžiotojas - išgirdęs trakštelėjusią šakelę, paukštis purptelėjo nuo pušies, įkandin jo ir kiti sparnuočiai. Panašiai atsitiko ir antrąjį rytą. O trečiąjį A.Usonis iššauti suspėjo, ir kurtinys plumptelėjo žemėn.
Bučinys - nužudytam paukščiui
"Nebuvau matęs, jog medžiotojas taip bučiuotų paukštį", - stebėjosi Smolensko miškų jėgeris, kai dar vienas lietuvis verslininkas nušovė kurtinį. Pasak jėgerio, švytintis iš laimės medžiotojas puolė prie dar spurdančio laimikio ir bučiavo kraujuotą kurtinio snapą.
Šį kurtinių "mylėtoją" rodė viena komercinė mūsų šalies televizija. Joje keturi verslininkai pasakojo apie kurtinių, tetervinų, slankų ir kitų paukščių medžioklę, kurią jiems šį pavasarį Rusijos Smolensko srityje surengė tenykščiai kolegos medžiotojai (Rusijoje, kaip ir Baltarusijoje, kurtinius ir tetervinus medžioti leidžiama). Kurtinių nušovė du mūsiškiai, kitiems teko tenkintis tetervinais, slankomis.
"Tai ES ranka ten dar nepasiekė? Matyt, saugotojai (gamtosaugininkai - aut.) ir mūsų pavasarinių paukščių medžioklių skriaudėjai dabar labai piktais žodžiais keikiasi. Kadangi šiais laikais judėjimas ir už ES ribų nėra labai sudėtingas, tai, jei jūsų įspūdžiai malonūs ir smagūs, galėtumėt parekomenduoti publikai, kur jų ieškoti?" - klausinėjo medžiotojų laidos vedėjas, žinomas medžiotojas ir biologas, buvęs Lietuvos aplinkos apsaugos departamento darbuotojas Eugenijus Tijušas.
Pašnekovų įspūdžiai tikrai buvo smagūs, tad po kelių minučių laidos vedėjas jų pasakojimą apie nacionalinės medžioklės ypatumus Rusijoje baigė tokiais žodžiais: "Ačiū. Galbūt suintrigavome žiūrovus, kad visiškai netoli, už ES ribų, yra galimybė patirti medžioklės malonumų. O mums, deja, belieka gyventi tik prisiminimais."
Ornitologai pašiurpo
Barbarai. Taip kurtinių medžiotojus vadina Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininko pavaduotojas, aplinkosaugos ekspertas Kęstutis Navickas. "Tai dabar kiekvienas medžiotojas važiuos pas gudus, kur "vsio zakono", ir pleškins kurtinius, o paskui prieš visą tautą didžiuosis bei kitus skatins taip elgtis?" - stebėjosi jis.
Barbarai. Taip kurtinių medžiotojus vadina Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininko pavaduotojas, aplinkosaugos ekspertas Kęstutis Navickas.
"Man trūksta žodžių tai komentuoti", - neslėpė pasipiktinimo ornitologas profesorius Petras Kurlavičius. Jo nuomone, sąmoningas medžiotojas turėtų suprasti, kad tokių paukščių kaip kurtinys populiacija yra ne tik lokali, bet ir pasaulinė, tad ne toks jau didelis skirtumas, kur jį sumedžiosi - Lietuvoje, Baltarusijoje ar Rusijoje: žala gamtai bus.
Priminėme jam E.Tijušo teiginį, jog kurtinių Baltarusijoje ir Rusijoje yra "kaip vištų" ir jų medžioklė ten mūsų kurtiniams esą įtakos neturi, nes tai sėslūs paukščiai. "Netiesa. Jei kurtiniai Lietuvos pasienyje išnyktų (šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 400 kurtinių - aut.), o Baltarusijoje jų būtų - atsirastų ir pas mus", - neabejojo profesorius.
T.Ivanauskas knygoje "Lietuvos paukščiai" rašo: "Kurtinys yra sėslus paukštis, bet kartais keliauja iš savo gimtinės, ieškodamas maisto ar tais atvejais, kai jo gimtinėje gyvenimo sąlygos pasidaro nepalankios." Kiek toliau jis perspėja: "Ten, kur nėra griežtos medžioklės priežiūros, kurtiniai gali būti lengvai iššaudyti iki paskutinio." Anot T.Ivanausko, daugiausia dėl medžioklių be atodairos jie daug kur Lietuvoje ir išnyko, nors senovėje mūsų kraštas garsėjo šiais paukščiais ir bajoriškomis jų medžioklėmis.
Amoralu ir trumparegiška
"Gamtininkų patriarchas T.Ivanauskas taip pat medžiojo kurtinius. Net tais laikais, kai paprastiems žmonėms tai daryti jau buvo uždrausta, gaudavo licenciją kurtiniui sumedžioti", - aiškino LŽ E.Tijušas. P.Kurlavičius abejojo, ar profesorius, jei būtų gyvas, dabar kurtinius medžiotų.
Reti paukščiai ES saugomi griežtai. Prieš porą metų Europos Komisija iškėlė Teisingumo Teisme bylą Austrijai už tai, kad penkiose jos federacinėse žemėse medžiojami kurtiniai ir tetervinai - taip pažeidžiama ES direktyva "Dėl laukinių paukščių apsaugos".
Stojant į ES Latvijos vyriausybė prašė išimties šios valstybės medžiotojams šaudyti kurtinius (Latvijoje šių paukščių yra daugiau negu Lietuvoje). Pasak P.Kurlavičiaus, išimtis nebuvo suteikta.
"Agituoti medžioti kurtinius kad ir ne ES šalyse - amoralu ir trumparegiška", - pažymėjo profesorius.
Panašiai mano ir kitas ornitologas, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis. "Kai medžiotojai tikina reguliuojantys gyvūnų, kurių prisiveisė perdaug, skaičių, tai iš dalies galima suprasti. Tačiau kai medžiojami kurtiniai, kokia čia gamtosauga? Ir koks gali būti džiaugsmas? Jei medžiotojai yra sąžiningi, tegul jie pabando kurtinį numušti nuo medžio pagaliu, o ne šautuvo šūviu", - pasiūlė ornitologas.
