Birželio mėnesį pakelėse pamatysime pirmuosius prekeivius su stiklainiais uogų. Vis dėlto dėl vėsaus pavasario uogų šiemet gali būti mažiau, nei įprasta.
„Labai įdomus sezonas ir sunku prognozuoti, kokį turėsime derlių. Mėlynės žydi ir žiedelių yra pakankamai, bet lapų – mažoka. Artimiausiu metu pamatysime, kaip megsis šios uogos. Vis dėlto viskas atsilieka 2–3 savaitėmis. Pirmą derlių skinsime gerokai vėliau“, – LRT.lt teigia Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius.
Tuo metu žemuogių, kurios būna vienos pirmųjų uogų, taip pat dar negalima rasti. „Žemuogių dar niekas neneša. Pats žiūrėjau – dalis žydi, kitur viena kita uogelė matosi, tačiau jos apdžiūvusios ir nelabai kokybiškos. Trūksta lietaus. Bent jau Dzūkijoje verkiant reikia lietaus. Šiluma galėtų laikytis ir toliau, bet jei nebus vandens, su mėlynėmis gali būti blogai, nudžius žiedai“, – prognozuoja V.Varanavičius.
Toliau bus Baltarusijos derlius, tuomet – mūsų, o Latvijoje – dar savaite vėliau. Kiek į šiaurę, tiek viskas vėliau.
Pasak asociacijos prezidento, liepos pradžioje įmonės jau pradėdavo dirbti su mėlynėmis, o dabar to esą galima tikėtis nebent liepos viduryje, jei apskritai pasiseks su sezonu.
O kainos, V.Varanavičiaus teigimu, priklauso nuo to, kiek uogos kainuoja kaimyninėse valstybėse. „Mėlynės paprastai pirmiausia uždera Ukrainoje – ten jų pakankamai gausu. Toliau bus Baltarusijos derlius, tuomet – mūsų, o Latvijoje – dar savaite vėliau. Kiek į šiaurę, tiek viskas vėliau“, – LRT.lt sako pašnekovas.
Gamtininkas: liūdna žiūrėti į mišką
Gamtininkas A.Gaidamavičius pripažįsta neprisimenantis tokio šalto pavasario. Dėl jo uogų derlius šiemet esą gali būti prastas.
„Žemuogės vėluoja, bet jos nenušalo. Pas mus Labanoro girioje gegužės 13-osios naktį buvo 10 laipsnių šalčio. Nenormalu, kai gegužės viduryje sninga. Taigi su žemuogėmis viskas bus gerai, nes jos atsparesnės, bėda tik ta, kad jos pradėjo žydėti tik dabar. Šiltesnėmis vasaromis jau birželio pradžioje būdavo uogų. Dabar reikės mėnesį palaukti – iki birželio pabaigos. Pirmosios žemuogės bus apie Jonines“, – prognozuoja gamtininkas.
Pasak A.Gaidamavičiaus, lietaus išties trūksta ir visas šis mėnuo buvo labai sausas: „Pernai taip pat labai reikėjo lietaus, ilgai jo nesulaukėme. O rugpjūtį, kai būna nokimas ir augalams nebereikia vandens, lijo labai daug. Gamtoje viskas susimaišė.“
Gamtininkas sako, kad šalnos ir sausra kenkia mėlynėms ir bruknėms – dėl to esą nubyra žiedai.
„Ant mėlynių yra užsimezgusi viena kita uogelė, o būdavo pilnos kekės. Bent jau mūsų krašte, Labanoro girioje, uogautojai galės atostogauti, nes nei mėlynių, nei bruknių nebus. Nežinia, kaip bus su spanguolėmis – dabar kaip tik nužydėjo. Paprastai jei vienų uogų trūksta, atsveria kitų uogų derlius. Šiemet tikrai gali būti nemažai aviečių, nors reikėtų palaukti liepos. Tačiau kalbant apie tas, kurios superkamos, – mėlynes ir bruknes, jų derlius bus menkas“, – tikina A.Gaidamavičius.
Gamtininkas negaili kritikos ir uogautojams, kurie uogas renka „šukomis“ – dėl tokio uogų rinkimo būdo esą nukenčia derlius.
Lietuvoje sparčiai mažėja brandžių miškų, jie iškertami plynais kirtimais. Taip sunaikinama labai daug uogienojų.
„Kartu su uogomis „šukuojant“ nubraukiami lapai, prie kurių būna kitų metų derlius. Dabar kai kurie krūmeliai yra be lapų – tai yra dėl neatsakingų uogautojų, kurie, norėdami prisirinkti greičiau ir daugiau, renka ne rankomis, o „šukomis“. Be to, uogienojai – ne jaunuolynų miško augalas, o brandžių miškų. Lietuvoje sparčiai mažėja brandžių miškų, jie iškertami plynais kirtimais. Taip sunaikinama labai daug uogienojų. Iš tiesų šiemet liūdna žiūrėti į mišką“, – apgailestauja A.Gaidamavičius.
LRT.lt primena, kad uogauti „šukomis“ draudžiama ir už tai baudžiama labai griežtai. Šiomis priemonėmis nubraukus mėlynojus, 2–3 metus toje vietoje galime nebesitikėti mėlynių. Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tokią veiklą numatyta bauda iki beveik 30 eurų.
Kada ir kokių uogų ieškoti
Žemuogės
Žemuogės mėgsta saulėtas vietas: pamiškes, kalniukus, šlaitus, kirtavietes. Jos neauga giliai miškuose kaip mėlynės ar bruknės, nes joms reikia daugiau saulės šviesos. Tai – daugiau ne pievų, o pamiškių augalas. Šlaite pirmųjų žemuogių galima ieškoti birželio viduryje.
Mėlynės
Besibaigiant žemuogių sezonui, miškuose galima dairytis mėlynių. Pagal miško lankytojo taisykles, jas leidžiama rinkti nuo liepos 1-osios. Neprinokusios mėlynės yra šiek tiek nuodingos, jas valgyti nesveika. Jei uogų supirkėjai gauna neprinokusių uogų, jų nepriima.
Uogaujantieji turi žinoti, kad rinkti mėlynes naudojant specialias rinktuves – vadinamąsias šukas – griežtai draudžiama. Jos mėlynių uogienojus palieka be lapų ir pumpurų – taip žalojami ištisi uogienojų plotai. Renkant su „šukomis“ dažniausiai ir prirenkama neprinokusių uogų.
Mėlynių būna iki rudens, jas galima rinkti praktiškai iki rugsėjo. Mėlynėms reikia drėgnesnių miškų, žemumų. Tai spygliuočių miškų augalas – pušynų ar mišrių pušynų su eglėmis. Krūmelių galima rasti ir pelkių pakraščiuose, sausesniuose pušynuose. Priklausomai nuo vietos, kurioje užaugo mėlynės, skiriasi ir skonis. Pačios skaniausios mėlynės tos, kurios užauga sausesnėje vietoje. Nors krūmeliai būna žemesni, uogos būna kur kas saldesnės nei užaugusios prie raistų ar raistuose.
Avietės
Palankiausias metas rinkti šias uogas yra nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Tai yra kirtaviečių augalas.
Norintiems prisirinkti aviečių, patariama saugotis gyvačių. Avietynus mėgsta angys – jos ten gyvena.
Aviečių skonis labai priklauso nuo orų: jei būna drėgna ir šalta, uogos būna mažos ir nesaldžios, jeigu sausa ir karšta – uogos saldžios, tačiau mažos ir sudžiūvusios.
Bruknės
Bruknes galima rinkti nuo rugpjūčio 1-osios. Šios uogos prinoksta vėliau. Bruknių kekė didžiulė, todėl noksta nevienodai. Būna, kad pirmosios uogos toje kekėje jau sunokusios, o kitos dar žalios. Bruknes, kaip ir spanguoles, galima panokinti ir namuose, tačiau jos nebūna tokios skanios, kaip sunokusios gamtoje.
Bruknių patariama ieškoti saulėtose ir sausose vietose: ten, kur neauga mėlynės, nes būna per sausa, būna geriausi bruknynai. Bruknių lapai kieti, todėl apsaugo nuo vandens išgarinimo. Bruknės mėgsta augti atviresnėse vietose, tačiau miškai turi būti samanoti. Jei miškai tamsūs, pavyzdžiui, eglynai ir mažai samanų, bruknių ieškoti neverta, nes tai – šviesą mėgstantis, pušynų augalas.
Spanguolės
Spanguoles galima rinkti nuo rugsėjo 1-osios. Spanguolės – vienintelis uoginis augalas Lietuvoje, kurio sunokusių uogų galima rasti visus metus. Kartu su spanguolėmis galima prisirinkti kiminų ir uogas saugoti tarp jų – kiminai labai gerai sugeria drėgmę, turi dezinfekcinių savybių. Kiminai nuo seno, dar Pirmojo pasaulinio karo, buvo naudojami žaizdoms tvarstyti, kai nebuvo antibiotikų.
Būtina laikytis taisyklių
Miško lankytojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka draudžia renkant uogas rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias „šukas“ ir kitas mechanines priemones. Už pažeidimus, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti skiriama nuo 7 iki 579 eurų administracinė bauda. Minėtoji tvarka galioja ne tik nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bet ir visuose miškuose.
