Feisbuke platinamos nuorodos į kremą sąnariams „Move&Flex” reklamuojančius tinklalapius. Keliomis nuorodomis apie tą patį produktą socialiniame tinkle pasidalinta per 300 kartų. Liepos pradžioje užsienyje registruoti internetiniai adresai formeandyou.site ir healthyjournal.host kelia įtarimą dėl patikimumo.
Reklamoje neatskleidžiamos veikliosios tariamo vaisto medžiagos, tačiau pažymima, kad preparatas gaminamas iš „Altajaus elnių-maralų ragų“. Nenurodoma, kas ir kur vaistą gamina, tačiau netrūksta panegirikos vaisto efektyvumui.
Pateikiamas išgalvoto reumatologo interviu su išgalvotu žurnalistu Dmitrijumi. Preparatą siūloma nusipirkti už 39 eurus, esą perpus pigiau nei įprastai.
Profesorius, kurio nebuvo
Atsidarius reklamą pasitinka užrašas, skelbiantis, kad tariamą vaistą rekomenduoja profesorius Jurgis Barščiauskas. Teigiama, kad pernai profesorius mirė, tačiau spėjo parašyti keletą straipsnių apie alternatyvią mediciną ir sukūrė natūralų vaistą, atkurianti sąnarių kremzles. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, patiriantiems sąnarių skausmus.
„Google“ paieškoje informacijos apie profesorių Barščiauską neradome. Tiesa, greta tariamo profesoriaus vardo reklaminiame tinklalapyje pateikiama ir jo nuotrauka. Pasinaudojus „Google“ paveikslėlių paieška paaiškėja, kad tai neurochirurgo iš Rumunijos, Alexandru-Vladimir Ciurea, atvaizdas.
Reklaminiame tekste minimas dar vienas tariamas medikas, Pijus Varpėnas. Šis asmuo taip pat neegzistuoja. Po reklaminiu straipsniu pateikiami komentarai, kur galima įžiūrėti P.Varpėno nuotrauką. Pasinaudojus „Google“ paieška aptinkame, kad šis atvaizdas naudojamas netikriems asmenims atvaizduoti Graikijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Italijoje.
Nors P.Varpėnas kitose valstybėse įgauna vis naują tapatybę, vienas veiksnys lieka tas pats – reklamuojamas kremas „Move&Flex”.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) 15min atsiųstame atsakyme teigiama, kad toks kremas nėra įtrauktas į vaistinių preparatų registrą. „Move&Flex” nėra registruotas ir Europos Sąjungos (ES) vaistų registre ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše. Tai reiškia, kad ši priemonė nėra vaistas ir gali būti neveiksni ar net pavojinga sveikatai.
Pardavinėja telefoniniai pardavėjai
Norėdami išsiaiškinti daugiau informacijos apie stebuklingai sąnarius pagydančią priemonę užpildėme trumpą anketą. Viso labo užtenka pateikti savo vardą ir telefono numerį. Po kelių minučių sulaukiame skambučio, telefono numeris prasideda Vilniaus miesto kodu.
Kitame laido gale sveikinasi jauna moteris bei siūlo papasakoti, kokiomis ligomis skundžiamasi. Paaiškinus, kad pagalbos reikėtų senyvo amžiaus žmogui, besiskundžiančiam sąnarių skausmu, moteris siūlo iškart pirkti kelias „Move&Flex” tūbeles.
Pasak pardavėjos, vienoje tūbelėje vos 15 mililitrų preparato, todėl jos užteks tik savaitei. Tačiau jei, pavyzdžiui įsigytume 3 tūbeles už 117 eurų, vieną gautume dovanų. Vaistus į pasirinktą vietą pristatytų „DPD Lietuva“ kurjeris. Jam ir reikėtų atsiskaityti už prekes.
Paprašius suteikti daugiau informacijos apie preparato gamintojus, sužinome, kad jis gaminamas ne Lietuvoje, o Izraelyje, tačiau kokioje įmonėje išlaikoma paslaptyje. Pasidomėję ar moteris dirba įmonėje, kuri gamina preparatą, sužinome, kad prekyba vyksta partnerystės principu, o pašnekovės darbdavys – įmonė „Telecalls“.
„Žinokit, ir aš apie tokią nebuvau girdėjusi, kol pati neįsidarbinau“, – į teiginį, kad apie „Telecalls“ nieko nežinome, atsakė pašnekovė. Pardavėja paaiškina nežinanti, kodėl reklamoje matomas medikas iš Rumunijos pristatomas mirusio profesorius Barščiausko vardu.
Internete netrūksta įvairių kremų ir papildų, pagamintų iš elnio ragų miltelių. Šių kainos svyruoja nuo 4 iki 20 eurų už 75 ml. Tai reiškia, kad jei būtume nusipirkę 4 „Move&Flex” tūbeles už 117 eurų, kurių bendras tūris siekia 60 ml, galėjome už prekę permokėti maždaug 100 eurų.
Rusiškos šaknys
Internete galima aptikti neaktyvų darbo skelbimą tinklalapyje cvbankas.lt, kuriuo įmonė „Telecalls“ ieško žmonių, galinčių dirbti iš namų. Rusų ir anglų kalbomis pateikiamo skelbimo aprašyme teigiama, kad „Telecalls“ yra moderni įmonė, siekianti išplėsti savo veiklą Šiaurės ir Vakarų Europoje.
Įmonės pavadinimas yra frazės „telefoninis skambutis“ trumpinys, o bendrovės tokiu pavadinimu pasklidusios visame pasaulyje, todėl negalime 100 proc. teigti, kad skambinusi mergina dirba būtent skelbimą cvbankas.lt patalpinusioje „Telecalls“. Tiesa, paskambinusi mergina pripažino dirbanti rusiškoje įmonėje.
Telefono numeris, iš kurio skambino pardavėja, nurodytas Rusijos farmacijos įmonės „Kvabpharm“ tinklalapyje. Rašoma, kad Lietuvoje jai atstovauja UAB „Albochemija“, kurios vienintelis akcininkas – Rusijos pilietis Aleksandras Bobrovas.
Paskambinti į tą patį numerį, kuriuo skambino pardavėja – nepavyksta. Išgirstame anglišką paaiškinimą, kad tokia paslauga nėra galima.
Įžvelgia pažeidimą
Melaginga reklama Lietuvoje – draudžiama, o pateikiama informacija turi būti teisinga. Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Natalijos Jarmulkovič, jeigu reklamoje skelbiama, kad gaminys turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, tokiu atveju toks gaminys privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas.
VVTAT preliminariu vertinimu, socialiniuose tinkluose plintanti reklama gali turėti nesąžiningos veiklos požymių. Nors magiškasis elnio ragų kremas į vartotojų teisių prievaizdų akiratį patenka jau ne pirmą kartą, N.Jarmulkovič aiškina, kad tinklalapis registruotas ne Lietuvoje ir ne ES, todėl VVTAT neturi įgaliojimų inicijuoti nesąžiningos veiklos tyrimą.
„Kosmetikos gaminio – kremo „Move&Flex“ reklamą Tarnyba yra pastebėjusi ir anksčiau, tuomet, turint įtarimų, kad atsakinga bendrovė yra registruota Latvijoje, buvo kreiptasi į Latvijos vartotojų teisių apsaugos centrą, tačiau, Latvijoje nenustačius, kad reklamą skleidžia Latvijoje registruotas komercinės veiklos subjektas, tyrimas buvo nutrauktas“, – teigiama N.Jarmulkovič atsakyme 15min.
Pašnekovė ragina gyventojus atidžiai stebėti, kokiose internetinėse parduotuvėse pardavinėjamos prekės. Visos teisėtai veikiančios parduotuvės turi nurodyti įmonės pavadinimą, buveinės adresą ir kitus kontaktinius duomenis, kurių pagalba vartotojas gali pasiekti pardavėją.
Reikėtų atkreipti dėmesį ar reklama – rišli. Kitu atveju tai gali būti automatiškai išverstas tekstas. Taip pat reikėtų atkreipti į kitų pirkėjų atsiliepimus. Daugiausia dėmesio derėtų skirti atsiliepimams, pateikiamiems ne pardavėjo tinklalapyje.
Gyventojai raginami netikėti stebuklingai greitos pagalbos pažadais, o persigalvojus dėl prekės, neimkite jos iš kurjerio bei nemokėkite. Padėti išsklaidyti abejones siūlosi ir VVTAT į kurią galima kreiptis konsultacijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
