Pirmadienio popietę Gargžduose žmonės negausiais būreliais rinkosi atsisveikinti su kraupiai nužudyta Vilma Martišiute. Artimieji, teigė, jog iš visų jėgų stengėsi išpildyti paskutinę 44 metų sulaukusios dainininkės valią.
Į paskutinę kelionę moteris išlydima papuošta alyvine suknele, o karstas papuoštas ryškiaspalvėmis gėlėmis: rausvų rožių ir kalijų žiedais.
Veidą uždengė šydas
„Tu gyventi labai norėjai, bet pasipriešinti negalėjai“, „Širdis dar troško taip gyventi, bet netikėta mirtis užmerkė akis“ – rašoma ant artimųjų vainikų V.Martišiutei. Pagal mirusiosios valią salėje skamba muzika iš jos bičiulės Irenos Starošaitės ir jos pačios kompaktinių plokštelių.
Dainininkės pusseserė Rasa Gusiatina prisiminė, jog praėjusią vasarą su Vilma ilgai kalbėjosi.
„Ji sunkiai gijo po sąnario keitimo operacijos. Buvo daug komplikacijų. Per metus Vilma palaidojo ir mamą, ir brolį. Dar nė metų nepraėjo nuo jo mirties. Kalba pakrypo apie laidotuves. Ji mūsų paprašė jokiu būdu nekremuoti, susakė, kokių gėlių, kokios muzikos norėtų ir kur norėtų būti palaidota“, – prisiminė R.Gusiatina.
Lyg sese buvusios moters pageidavimą ji stengėsi įgyvendinti kiek įmanydama. „Jos veidas buvo stipriai sumuštas. Teko grimuoti, pridengti šydu“, – pasakojo gedinti moteris.
Savo nuogąstavimus artimiesiems išliejusi V.Martišiutė vėliau prasitarė surašiusi ir palikimą. Tuomet toks 44-erių moters veiksmas artimiausiam žmogui nepasirodė pranašiškas. „Ji iš tiesų sunkiai gijo po operacijos, teko ir kraują perpilti“, – pasakojo R.Gusiatina.
Moteris amžinojo poilsio atguls bendrame šeimos kape su broliu.
Artimuosius pasiekė ir piniginė parama, Irenos ir Žilvino Žvagulių surinkta iš dainininkų. Patys atlikėjai atsiprašė turį iškeliauti ir negalintys atvykti į Gargždus. V.Martišiutė buvo Žvagulių sūnaus krikšto mama. „Irena skambino, verkė, prašė bent nuotraukos“, - pasakojo R.Gusiatina.
Tapo persekiotojo auka
Lietuvoje su grupe „Studija“ dainuoti pradėjusi, o vėliau užsienyje gyvenusi ir koncertavusi V.Martišiutė tapo brutalaus nusikaltimo auka.
Daugiau nei prieš savaitę moteris darbo reikalais autobusu išvyko į Rietavą. Po to vakaro artimieji jos daugiau nebematė. Paaiškėjo, kad V.Martišiutė tą vakarą pateko į kurį laiką ją persekiojusio vyro – tauragiškio Rolando Ambrozos – pinkles.
Moters dėmesio be atsako siekęs vyras, kaip paaiškėjo, iš anksto sukūrė kraupų planą: išviliojo dainininkę į tariamą darbo pokalbį, kaip dabar įtariama, pakeitęs balsą į moterišką, vėliau jėga ją įtempė į išnuomotą automobilį ir nušovė.
Policijos pareigūnų paieška atvedė į Tauragę, kur trečiadienį, R.Ambrozos motinos namo kieme, nuomotame automobilyje, aptiktas V.Martišiutės kūnas.
Tą patį vakarą nusišovė ir pats R.Ambroza, kelias dienas slėpęsis pas pažįstamą moterį Tauragėje ir draudęs jai bendrauti su aplinkiniais. Vyriškis paliko ir atsisveikinimo laiškelį.
Pusseserė: Vilma buvo per gera
V.Martišiutė ir R.Gusiatina buvo gimusios tais pačiais metais, kovo mėnesį. Šiemet abiems būtų suėję 45-eri. Kasdien bent telefonu bendravusios moterys planavo kartu atšvęsti gimtadienius.
Artimiausios pusseserės viena kitą vadino sese. Turėjo vienodus pakabukus ant kaklo. Po žmogžudystės R.Gusiatina ant Vilmos kaklo pasigedo pakabuko. „Trūksta ir dar kai kurių daiktų. Po laidotuvių pasidomėsime, kur jie dingo“, – teigė moteris.
Jai liko ir daugiau neatsakytų klausimų šioje istorijoje. Artimieji iki šiol netiki, kad R.Ambroza veikė vienas. Keliama versija, kad jam kažkas galėjo padėti. Greičiausiai moteris. Giminaičių ir draugų neįtikino versija, jog R.Ambrozos balsą į moterišką pakeitė mobiliojo telefono programėlė.
„Automobilyje buvo moteriškų drabužių, kažkoks pilkas paltas. Vilma nemėgo pilkos spalvos. Mane vis kritikavo, kad pilkai rengiuosi“, – pasakojo pusseserė.
R.Gusiatina pati buvo mačiusi ir R.Ambrozą. Jautė bičiulės baimę, patarė jai kreiptis į policiją. „Ji buvo labai gera, atlapaširdė. Abejojo, ar šiais laikais kas nors gali blogo nutikti, netikėjo, kad advokato kontoroje dirbantis vyras galėtų ką nors blogo padaryti“, – prisiminė pusseserė.
Ji pati ne kartą matė, kaip R.Ambroza sekioja V.Martišiutę: gatvėse, prie namų vis pasirodydavo jo automobilis.
„Ten nebuvo jokio meilės trikampio. Vilma nepuoselėjo jam jokių jausmų! Ir tikrai tarp jų nieko nebuvo. Kai sutiko Rimgaudą, labai džiaugėsi suradusi tą žmogų. Gyvenime ji norėjo tik dviejų dalykų: gero vyro ir dainuoti“, – tvirtino V.Martišiutę gerai pažinojusi puseserė.
