2022 07 20 /13:42

Gariūnai kaltina Vilniaus savivaldybę turgavietės griovimu, pastaroji atsako – čia valstybinė žemė

Gariūnų verslo parko atstovai feisbuke skelbia, kad esą prasidėjo „beprecedentis smulkiojo verslo griovimas stambiųjų oligarchų naudai“. Taip pavadinti darbai, kurių metu pastatytos tvoros ties įėjimu į Gariūnų lauko prekybvietę. Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad čia bus įrengta žiedinė sankryža, tad niekas nenaikinama. Trečiadienio rytą tvorų nebebuvo – jas nukėlė patys turgavietės atstovai.
Gariūnų turgavietė
Gariūnų turgavietėje tvoros jau nurinktos / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Kalba apie „oligarchų tinklą“

„Šitos tvoros reiškia, kad šiandien prasidėjo beprecedentis smulkiojo verslo griovimas stambiųjų oligarchų naudai. Vilniaus savivaldybė su Lidlo statybininkais Alvora atvažiavo, savavališkai pastatė tvoras, pilnai uždarančias visą Gariūnų teritoriją, ir pradėjo Gariūnų griovimo darbus. Nuo rytojaus pirkėjai ir pardavėjai negalės patekti į lauko prekybą.

Lietuvą valdo korupcinis oligarchų tinklas. Čia smulkusis verslas nepageidaujamas. Keli tūkstančiai dirbančių smulkiųjų verslininkų nuo rytojaus lieka be darbo, pajamų. Kam atstovauja Vilniaus ir Lietuvos valdžia? Vokiškam Lidl? Kas gina smulkųjį verslininką mūsų šalyje?

30 metų verslas veikė, sutraukdavo pirkėjus iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos. Už 100 metrų automagistralinėj apsaugos zonoj su nuliniu galimu užstatymu pastatė Lidl (kas jokioj normalioj vakarų valstybėj būtų neleistina) ir dabar ramiai sau griaus Gariūnus, nes reik pagerint privažiavimą prie Lidl... o kodėl ne? Negi Lietuvai rūpi eilinis dirbantis žmogus?!?“ – per daug nesirinkdami žodžių kaltinimus antradienio vakarą bėrė Gariūnų atstovai.

Šis jų įrašas baigėsi nuorodomis į Vilniaus miesto savivaldybę, merą Remigijų Šimašių, generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą, premjerę ir prezidentą.

Po įrašu pasipylė komentarai, palaikantys tokią Gariūnų poziciją.

Lietuvą valdo korupcinis oligarchų tinklas. Čia smulkusis verslas nepageidaujamas.

Apsikeitė kaltinimais

Ten pat pasirodė ir Vilniaus mero patarėjo Karolio Žukausko įrašas, kad informacija nėra tiksli: „Šioje vietoje įrenginėjama žiedinė sankryža, kuri bus reikalinga ir ateičiai, nes čia numatyta dviejų lygių sankryža.

Gariūnų niekas nenaikina, statybos vyksta tik valstybinėje žemėje. Kurioje, deja, nelegaliai stovi dalis turgaus statinių. Darbus įpareigotas atlikti LIDL, tačiau su jų prekybos centru tai nesusiję (jie atsidarė anksčiau). Prašau papildyti įrašą šia informacija, neklaidinti visuomenės ir ištrinti nepagrįstus kaltinimus savivaldybei.“

Į tai Gariūnai irgi atsakė: „Darbai vykdomi teritorijoje, kuri pagal detalųjį planą priskirta Gariūnams ir smulkiojo verslo vykdymui. Deja, pasinaudojant „putinišku“ metodu Lietuvoje „koreguojami“ detalūs planai, atvažiuoja tvorų statytojai, pilnai uždaro visus įėjimus į lauko prekybą, kas reiškia, kad keli tūkstančiai pardavėjų rytoj jau negalės vykdyti prekybos.

Šioje teritorijoje Gariūnai pagal Vyriausybės nutarimą investavo milijonines lėšas, sukūrė tūkstančius darbo vietų, įrengė kelius, visą infrastruktūrą, sodino medžius, lygiai kaip nustatyta Vyriausybės nutarime... Ir dabar, po visų šių investicijų, ateina Lidl, nors valstybė turėjo neleisti jo statybos šioje vietoje, o sklypą išnaudoti plėsti keliui ir pagrindiniam išvažiavimui į autostradą“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gariūnų turgavietė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Gariūnų turgavietė

Tvoras nukėlė patys

Tokia diskusija socialiniame tinkle vyko antradienio vakarą.

Trečiadienio rytą tvorų ties įėjimu į Gariūnų lauko prekybą jau nebebuvo. Kaip pasakojo prie įėjimo sutiktas vienas iš darbuotojų, tvoros esą buvo nukeltos tam, kad tiek prekeiviai, tiek darbuotojai galėtų patekti į turgavietę. Tai padarė turgaus darbuotojai.

Virš įėjimo suplevėsavo Lietuvos vėliava, tai simbolizuoja, kaip sako turgavietės darbuotojai, kad „čia irgi galioja Lietuvos įstatymai“.

Kaltina savivaldybę ir „Lidl“

Gariūnų verslo parko vadovas Ramūnas Šeduikis 15min sutiko pateikti savo nuomonę, tačiau daugiau į klausimus teigė neatsakysiąs.

„Detalus projektas buvo padarytas 1999 metais Teritorijų planavimo įstatymo pagrindu, buvo suformuotos visų sklypų ribos. Visų sklypų. Detalus projektas, jeigu suprantate, kas tai yra. Ir kai atsirado Lidlas, Lidlas pastatytas servitutinėje teritorijoje, kuriai buvo nustatytas nulinis užstatymo plotas ir šitas sklypas, kur dabar stovi Lidlas, buvo skirtas miesto infrastruktūros praplėtimui, tai yra, kelio, kuris yra, kaip aš dabar jau žinau, transeuropinis B koridorius, kur susijungia aplinkkeliai.

Jeigu mes visi tarnaujame tiktai monopolistams, oligarchams, užsienio kapitalistams, tai ir tarnaukime.

Dabar, kaip matome, aplinkkelis išplėstas nebus, nes stovi Lidlas. Ką padarė savivaldybė? Savivaldybė, kai Lidlas nupirko šitą sklypą iš tų žmonių, kuriems buvo čia grąžinti sklypai, suteikė teisę užstatyti šitą sklypą – išėmė iš servitutinio ir nulinio užstatymo, leido užstatyti. Ir pritaikė visą infrastruktūrą Lidlo poreikiams, kad atsirastų žiedas ir tuo žiedu visi kuo greičiau patektų į Lidlą apsipirkinėti.

Visa esmė yra ta, kad mes ko nesuprantame, kaip dabar visi sako, kad mes kažko nežinojome, tai taip, mes neteisėtuose procesuose nedalyvaujame. Dabar žinome tik tai, kad yra pakoreguotas detalus projektas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo parašu.

Jūs man atsakykite į klausimą, turi teisinę galią detalus planas, koreguotas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus parašu, ar neturi? Ir kitą klausimą užduosiu – kodėl viešas interesas buvo paniekintas, leidžiant Lidlui, tiesiai šviesiai, kelio ribose apsauginėse pastatyti parduotuvę? Jeigu mes visi tarnaujame tiktai monopolistams, oligarchams, užsienio kapitalistams, tai ir tarnaukime“, – emocingai kalbėjo R.Šeduikis (kalba čia ir toliau netaisyta – red. past.).

15min nuotr./Ramūnas Šeduikis
15min nuotr./Ramūnas Šeduikis

Jis tęsė: „O turgus čia yra jau 33 metai ir į mūsų interesą niekas nežiūri. Mes savo veiksmais iš detalaus plano ribų niekada nesame išlindę. Be to, mūsų įmonės investavo 100 mln. pastatydamos pastatus ir visą infrastruktūrą, visus kelius, kurie yra aplink mūsų turgavietę su kanalizacijomis, vandentiekiais, viską padarėme nuo nulio – čia nieko nebuvo.

Dabar jie tų dalykų neprisiėmę, neišsprendę nei kompensavimo mechanizmo, jie griauna mūsų finansiniu turtu pasiektą investiciją. Jie griauna mūsų investiciją ir vakar tiesiog uždarė turgų.“

Kreipsis ir į teisėsaugą, ir į Vokietijos ambasadą

Paklaustas, ko ketina imtis toliau, R.Šeduikis vis dėlto atsakė, kad šiuo metu veiksmai derinami su teisininkais.

Jie griauna mūsų investiciją ir vakar tiesiog uždarė turgų.

„Mūsų teisininkai tikrai dabar kreipsis visur – ir į prokuratūrą, ir į Lidlą, ir į vokiečių ambasadą, ir į Vokietiją. Visur kreipsimės dėl to, kaip sau įsivaizduoja – užsienio kapitalistai gali atvažiuoti į mūsų šalį, kenkti mūsų jau veikiančių įmonių interesui, smulkiajam verslui čia visų pirma kenkia, mūsų įmonės duoda žmonėms darbo vietas. Klausime, ieškosime atsakymų“, – sakė jis.

R.Šeduikis taip pat teigė, kad Gariūnų administracija daro viską, jog būtų išvengta riaušių, nes esą jos galėjusios kilti dėl įmonės „Alvora“ veiksmų, kai tvoros prie įėjimo statytos, o kartu su darbininkais atvyko ir Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

„Lidl“ yra įsipareigojusi įrengti žiedą

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė situaciją pakomentavo taip:

„Esame įsipareigoję Vilnius miesto savivaldybei įrengti vieną iš keturių žiedinių sankryžų, kurios pagerintų susisiekimą ir pravažumą šioje miesto dalyje.

Šios žiedinės sankryžos statybų leidimas yra gautas, ji suprojektuota ant valstybinės ir savivaldybės valdomos žemės, todėl visi statybų darbai yra vykdomi teisėtai. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėtos šios žiedinės sankryžos statybos.“

Nelegalių pastatų yra daugiau

Vilniaus m. savivaldybės vyriausias inžinierius Antonas Nikitinas, komentuodamas situaciją, sakė, kad yra apmaudu ir gaila, jog Gariūnų verslo parko administratorius savo nuomininkų neinformavo, kad jų statiniai stovi valstybinėje žemėje.

„Jie ten stovi jau ilgą laiką ir tikrai turėjo laiko tai susitvarkyti, bet, matyt, sąmoningai to nedarė. Tikrai labai gaila tų nuomininkų ir aš neatmesčiau, kad jie galėtų susivienyti ir kaip tik nukreipti savo pyktį į operatorių, kuris nesprendė jų klausimo labai daug atvejų, o ne į rangovus, kurie ten vykdo darbus ir nori įrengti žiedinę sankryžą, pirmą dalį didesnio projekto – šviesoforinės sankryžos toje vietoje panaikinimo įrengiant dviejų lygių sankryžą, ateityje ten atsiras viadukas, kiek į rytus.

Tai pakankamai nedidelė sklypo dalis, jeigu įsivaizduojame Gariūnų prekyvietę, tai tik kampukas ir dalelė, kuri patenka į valstybinę žemę. Gariūnų operatorius buvo kreipęsis į teismą, teismas leido tęsti darbus ir patvirtino, kad statybos leidimas teisėtas ir tie statiniai nelegaliai stovi valstybinėje žemėje“, – aiškino A.Nikitinas.

Savivaldybė pateikė schemas, kuriose pažymėjo keturis Gariūnų verslo parko valdomus sklypus. Juose matosi ir nubrėžta dalis, kurioje atsiras suplanuotas žiedas.

Schema, kurioje matosi Gariūnų verslo parkui priklausantys sklypai
Schema, kurioje matosi Gariūnų verslo parkui priklausantys sklypai
Būsimasis žiedas ties Gariūnais
Būsimasis žiedas ties Gariūnais

Anot A.Nikitino, daugiau Gariūnų turgavietė nebus liečiama vykdant šį projektą, tačiau esą nelegalių statinių valstybinėje žemėje čia dar yra.

Gariūnai skelbia, kad šiame verslo parke dirba apie 10 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo atstovų.

Jų atstovai piktinosi ir dar tik planuojant „Lidl“ parduotuvę. Esą sklypas turėjęs būti paliktas gatvei platinti, tačiau leista jį įsigyti ir pastatyti parduotuvę.

Plačiau skaitykite čia: Naujas „Lidl“ išdygs prie Gariūnų: nepatenkintieji piktinasi, kad sklypas nepaliktas gatvei platinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis