Vilniaus Gariūnų turgų administruojančių 3 bendrovių „Gerūda“, „Posūkis“ ir „Jurgena“ vadovų teigimu, garsioji turgavietė nepasiduoda sunkmečiui ir planuoja plėtrą.
„Pirkėjų sumažėję, tačiau sausio-vasario mėnesiais paprastai visuomet prekyba vangesnė. Pavasarį tikimės pagyvėjimo, be to, planuojame plėtrą – statyti naują 2 tūkst. prekybos vietų paviljoną“, – pasakojo „Posūkio“ vadovas Arūnas Dirvinskas.
Visuomenėje vis dar gajus tipiško Gariūnų pirkėjo įvaizdis – pusiau asocialus pilietis, gliaudantis saulėgrąžas. Tačiau taip tikrai nėra. Gariūnai keičiasi. Sakė prekeivis Darius.
Anot jo, Gariūnus „gelbėja“ ir tai, jog čia dažnai atvyksta pirkėjų iš Kaliningrado, Latvijos, Estijos, Baltarusijos.
„Užsieniečiai čia dažniausiai apsiperka dideliais kiekiais ir vėliau prekes perparduoda savo šalyse, todėl prekybininkams jie – nemaža paspirtis“, – teigė A.Dirvinskas.
Pasak pašnekovo, dabar labiausiai sumažėjusi prabangesnių prekių paklausa: odos, kailių, televizorių ir panašių prekių.
„Kitas prekes žmonės perka noriai – turgus sunkmečiu patrauklus savo kainomis ir galimybe derėtis“, – tvirtino A.Dirvinskas.
Vienos iš turgavietę administruojančių bendrovių „Jurgena“ administratoriaus Vytauto Miškinio teigimu, Gariūnams gyvumo įneša ir kasmet atskiroje turgavietės teritorijoje vykstanti Kaziuko mugė.
„Šią šventę turgavietėje rengiame kasmet, tai jau tapo tradicija. Mugės metu prekeiviams suteikiame galimybę prekiauti nemokamai, o pirkėjų susirenka iš visos Lietuvos. Šiemet Kaziuko mugės prekeivių buvo daugiau nei 100“, – pasakojo V.Miškinis.
Gariūnų Kaziuko mugėje netrūksta tautodailės meistrų ir pagrindinių šios mugės atributų – įvairiaspalvių surištų verbų.
Pasak V.Miškinio, turgavietėje didesnio pagyvėjimo prekeiviai tikisi pavasariui įsibėgėjant.
„Antroje kovo pusėje turguje visuomet jaučiamas pagyvėjimas, žmonės perka daugiau. Tikimės, kad ir šiemet prekyba turėtų stipriai atsigauti“, - įsitikinęs V.Miškinis.
„Visuomenėje vis dar gajus tipiško Gariūnų pirkėjo įvaizdis – pusiau asocialus pilietis, gliaudantis saulėgrąžas. Tačiau taip nėra. Čia užsuka įvairiausi žmonės – ir jaunimas, ir vyresni, išsilavinę žmonės, ir verslininkai. Gariūnai keičiasi“, – tikino prekeivis Darius.
Siūlo nuolaidas
Gariūnų turgavietėje mirga plakatai su užrašais „nuolaidos“, „išpardavimas“. Batus čia galima rasti už 20–50 Lt, žieminę striukę – už 40–60 Lt, o perkant kelis daiktus, galima ir derėtis.
Gariūnuose smukusi prabangesnių prekių, tarp jų ir vestuvinių suknelių, paklausa: anksčiau žmonės noriai pirkdavo 1–1,2 tūkst. Lt kainuojančias sukneles, dabar labiau domisi 600–800 Lt vertės vestuviniais apdarais. |
„Žmonių sumažėję, tad taikomės prie situacijos. Mes kur kas lankstesni, nei parduotuvių prekeiviai: jei matome, kad kažkuri prekė nepaklausi, galime mažinti kainą, o jei kuri kaip tik „eina“, jos kainą laikome“, – pasakojo batais prekiaujantis Darius.
Anot jo, turguje kainos perpus, o kartais ir keletą kartų mažesnės nei parduotuvėse, todėl sunkmečiu žmonės mieliau renkasi turgų.
Gauna ir užsakymų
Itin didelių dydžių vyriškais drabužiais prekiaujantis Sergėjus pasakojo, jog dėl išskirtinių prekių jam pirkėjų netrūksta.
„Turiu savo nuolatinius klientus. Tokio dydžio drabužių, kokius siūlau, Lietuvoje rasti sunku, todėl pasitaiko, kad žmonės paprašo atvežti dar“, – pasakojo Sergėjus.
Jis teigė dėl sunkmečio nenusimenąs – pavasarį prekyba turėtų pagyvėti.
„Po mėnesio poros, manau, po truputį vėl prasidės judėjimas. Be to, juk pavasarį reikia atnaujinti garderobą“, – aktyvesnės prekybos laukia Sergėjus.
Vestuvinių suknelių prekeivė Birutė pastebėjo, kad žmonės išleidžia vis mažiau.
„Anksčiau pirkėjai dairydavosi prabangesnių, 1- 1,2 tūkst. Lt kainuojančių vestuvinių suknelių, dabar paklausiausios 600 – 800 Lt kainuojančios nuotakų suknios“, – sakė Birutė.
Gyvuoja 15 metų
Viena garsiausių šalies Gariūnų turgavietė gyvuoja 15 metų, nuo jos įkūrimo investuota apie 30 mln. Lt. Turguje prekyba iš automobilio dienai kainuoja 20 Lt, prekybos ploto 1 kv.m – 45 Lt. Gariūnuose nuolat dirba per 10 tūkst. prekeivių.
2005 metais Vyriausybė šią turgavietę – „paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parką „Gariūnai“ – pripažino valstybinės svarbos visuomenei ir valstybei ekonominiu objektu.