Tai vos keli iš tūkstančio komentarų, parašytų po straipsniu, kuriame vaikų ir paauglių psichiatrai Linas Slušnys ir Dainius Pūras argumentuoja, kad šiuo metu velionio D.Kedžio dukteriai daromos psichologinės smurto žalos pasekmės prilygsta seksualinio smurto pasekmėms.
D.Kedžio, jo tėvų ir sesers Neringos Venckienės rėmėjų kritika psichologų teiginiams negailestinga. Maža to, joje – nė krislelio argumentų, klausimų, abejonių ar svarstymų. Specialistai išvadinami pedofilais, psichais ir savo srities neišmanančiais asmenimis, o straipsnis, kuriuo siekta visuomenei pateikti dar vieną nuomonę, – tendencingu.
Psichologo Olego Lapino teigimu, toks aklas savo įsitikinimų, kaip vienintelės galimos tiesos gynimas, būdingas mąstyti nemėgstantiems, darbo žmonėms, norintiems turėti aiškų, todėl supaprastintą pasaulio vaizdą.
Viską supaprastina
„Įsivaizduokite, kad kasdien turite kasti daržą, – 15min.lt aiškino O.Lapinas. – Jei pradėtumėte filosofuoti, svarstyti ir ieškoti tiesos, turėtumėte problemų – nebegalėtumėte dirbti. Jums nuomonė turi būti kuo paprastesnė, ji neturi trukdyti kasdieninėje veikloje. “
Kiekviena visuomenė turi ir intelektualinį elitą – nuolat svarstantį, samprotaujantį, ir mąstyti nemėgstančius žmonės. Mąstymą jie suvokia kaip nereikalingas blevyzgas. „Darbo žmonės sako: „Nereikia čia tų lia lia.“ Jiems reikia aiškaus, nesikeičiančio prietaro, kaip antai – visi žydai turtingi, visi teisininkai vagys, visi Lietuvoje pedofilai, – kalbėjo psichoterapeutas. – Šiems žmonėms reikia supaprastintos pasaulio karikatūros – kažko paprasto ir aiškaus.“
Darbo žmonės sako: „Nereikia čia tų lia lia.“ Jiems reikia aiškaus, nesikeičiančio prietaro, kaip antai – visi žydai turtingi, visi teisininkai vagys, visi Lietuvoje pedofilai.
Toks požiūris į pasaulį nepriklauso nuo profesijos – taip mąstančių žmonių yra įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Skirtumas tarp intelektualų ir darbo žmonių – pirmieji linkę diskutuoti, ginčytis, aptarti. Antrieji išpažįsta vienintelę tiesą, kuri yra labai patogi, supaprastinta ir kuri netrukdo jiems gyventi.
„Su sudėtingu, įvairiapusiu, daugiamačiu pasaulio vaizdu susitvarko ne visos galvos, – aiškino O.Lapinas. – Įsivaizduokit, kad dėl galvos skausmo kreipiatės į gydytoją. Jums reikia tik vaistų, kurie numalšintų skausmą, o sudėtingų, jūsų galvoje vykstančių procesų paaiškinimas jums – nė motais.“
Veikia mitai
Lygiai taip pat yra ir su vadinamąja pedofilijos istorija – ji pernelyg sudėtinga, kad ją būtų galima supaprastinti. „Tai daugybės įvairių įvykių, likimų, nuomonių, reakcijų, provokacijų persipynimas, – kalbėjo psichologas. – Kartais sudėtingi paaiškinimai žmonėms netinka. Jais mėgaujasi tik intelektualai – jie svarsto ir diskutuoja.“
Supaprastintame pasaulio vaizde veikia ne faktai, bet archetipiniai mitai: „Faktai gali netilpti nei į mitą, nei į archetipą – mitologinėje sąmonėje egzistuoja gerieji ir blogieji. Blogieji yra stiprūs, o gerieji – silpni. Tačiau realiame pasaulyje situacija gali būti daug sudėtingesnė nei supaprastintame pasaulio vaizde, kur teigiama: „Va, atėjo blogietis ir atliko savo juodą darbą.“
Todėl, pasak specialisto, sąžiningi teisėsaugos pareigūnai remiasi ne mitais, bet faktų seka, o supaprastintam suvokimui reikalingas būtent mitas. „Supaprastintame pasaulio vaizde yra daug apibendrinimų: visi jie susimokė; turtuoliai visada laimės; stori vyrai iškrypę; daug kalbantys yra melagiai ir pan., – aiškino O.Lapinas. – Tokiais apibendrintais įsitikinimais remiasi mitai, iš kurių gimsta tautosaka, pasakos, humoras, serialai ir pan.“
Minios psichologija
Toks supaprastintas pasaulio suvokimas dar labiau sustiprėja minioje, kurioje individas ima elgtis vadovaudamasis viena, paprasta mintimi, kurią dažniausiai išsako įtakingiausias, charizmatiškas grupės lyderis: „Minioje žmonės nustoja svarstyti, nes taip paprasčiau – jie tiesiog juda ten, kur juda dauguma. Žmogus sako ne „aš“, bet „mes“. Jis neturi atsakomybės, jam neskauda galvos, jam nereikia spręsti sudėtingų egzistencinių klausimų.“
Įvairiuose ideologiniuose, masiniuose judėjimuose veikia instinktyvi prisijungimo prie daugumos reakcija. Minia paklūsta paprastiems dėsniams: „Čia ir taip viskas aišku“, „judam į priekį“, „einam ginti“, „primušam juos“.
„Nepriklausomas intelektualas, turintis savąjį „aš“, nepainioja savęs su kitais. Jis sugeba ir mėgsta diskutuoti. Jei žmogus slepiasi už „mes“, jis toks nėra, – kalbėjo O.Lapinas. – Minioje žmonės yra tarsi vienoje krūvoje plaukiančios žuvys ar kartu skrendančios žąsys, žiūrinčios tik į artimiausią kaimyną ir labai lengvai bei greitai reaguojančios į pokyčius. Jei tik viena žuvelė kažkur pasuka, netrukus ten pasuka ir visos kitos.“
Pavyzdžių – daug
Minios siekis įgyvendinti savo teisingumą – senas kaip pasaulis. Vienas iš pavyzdžių – Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, kai Romos teisingumas nusileido minios nuomonei. „Pontijus Pilotas pasakė: „Šis žmogus nekaltas, paleiskite jį“, o minia pradėjo šaukti: „Nukryžiuok jį“, – priminė O.Lapinas. – Precedentų, kai minios balsas ar paprotinė teisė nukonkuruodavo teisėsaugą, būta visada. Tuo pagrįsti visi maištai, riaušės.“
Psichologo nuomone, minios pasipriešinimą sukelia lėtai veikiantis teisėsaugos mechanizmas. Todėl natūraliai atsiranda žmonių, bandančių tam tikrus procesus pagreitinti ir savo rankomis įvesti teisingumą – tokį, kaip jie jį supranta.
„Teisingumas šiuo atveju – tai minios teismas. Tai Kedžio istorijoje ir vyksta šis reiškinys, – kalbėjo psichoterapeutas. – Lėtam ir pasitikėjimo neturinčiam biurokratiniam aparatui priešpriešinami greiti ir primityviais sprendimais pagrįsti minios veiksmai.“
Minios siekis įgyvendinti savo teisingumą – senas kaip pasaulis. Vienas iš pavyzdžių – Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, kai Romos teisingumas nusileido minios nuomonei.
Lietuva – ne išimtis
Tai, kas vyksta Garliavoje, kur minia žmonių nepaklūsta teismo sprendimui ir siekia įgyvendinti savo teisingumą, visoms šalims būdingas reiškinys.
„Kas sukėlė riaušes Londone? Kas leido vienam psichopatui norvegui šaltakraujiškai šaudyti į vaikus? Net ir ramiame civilizuotame pasaulyje atsiranda žmonių, pareiškiančių: „Aš esu dievas“ arba „Mes žinome geriau, ką daryti“ ir pasiimančių teisingumo funkcijas į savo rankas“, – sakė O.Lapinas.
Tarp kitų pavyzdžių – JAV mokyklose pasikartojantys šaudymai ar teroristinės grupuotės Artimuosiuose Rytuose. „Šios grupuotės taip pat sako vykdančios teisingumą, – kalbėjo psichologas. – Arba, antai, neseniai Malyje kariškiai perėmė valdžią į savo rankas pareiškę neklausysiantys prezidento ir patys įvesiantys tvarką. Tokie dalykai vyksta ir Norvegijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir kituose civilizuotuose kraštuose. Lietuva nėra išimtis.“
Kartais revoliuciniai minios žingsniai priverčia teisėsaugos institucijas peržiūrėti tam tikrą sprendimą. Taigi teigti, kad minia visą laiką nutaria neteisingai – negalima.
„Ji tiesiog nutaria paprastai, primityviai. Ji mažiau šneka, labiau veikia, vadovaujasi supaprastintais šūkiais, – kalbėjo O.Lapinas. – Tačiau valstybinis gyvenimas ir gimsta lėtai veikiančios teisėsaugos, ilgai šnekančių intelektualų ir greitai reaguojančių atskirų psichopatų sandūroje.“
