29-erių metų A.Užkuraitis į Kauno klinikas atvyko su žmona ir jų naujagimiu. Mažyliui atlikta operacija, tad šeima gydymo įstaigoje praleido savaitę.
Per 7 dienas žmona gavo tik vieną obuolį ir bananą. Nuo pieno produktų pradėjo darytis bloga. Ligą varantis, o ne subalansuotas maistas.
„Žinojome, kad viešojo maitinimo sektoriuje įgyvendinta reforma, o ir Kauno klinikos tik ką pasiskelbė atnaujinusios virtuvę. Abu su žmona esame vegetarai religiniais sumetimais. „Kaip sako Žilvinas Užkuraitis, Lietuvos vegetarų tėvas, o ir mano tėvas (sveikos gyvensenos ir ajurvedinės mitybos specialistas, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorius – aut. past.), „kas išeina iš antro galo, tas nėra maistas“. Norėtume atsisakyti ir pieno produktų, nes pieno pramonė dabar apsiženijus už mėsos pramonės.
Taigi per savaitę, praleistą Kauno klinikose, spėjome nusivilti per žinias išreklamuotu nauju Kauno klinikų vegetarišku meniu. Negana to, kad maistas neatitinka mūsų, kaip vegetarų, normų, tačiau prieštarauja ir visavalgių dietologų žinioms. Pagal įstatymą, maistas, kad ir koks jis bebūtų – vegetariškas, veganiškas ar skirtas visavalgiams, turi būti subalansuotas. O dabar 5 dienas iš eilės gavome pieno produktus: varškę, cepelinus su varške, varškėčius su grietine, varškės apkepą su grietine, blynelius su varškės įdaru... Rytais duodavo vienos ir tos pačios košės. Kartais – omletą, kiaušinį ar kiaušinio ir sūrio mišrainę. O kiaušinių mes nevalgome. Jokių daržovių garuose, salotų, kaip buvo teigiama spaudoje.
Bent virtą morką ar bulvę duotų... Net lengviau ir pigiau tą daržovę jiems būtų buvę pagaminti nei kokius blynelius su varške. Per 7 dienas žmona gavo tik vieną obuolį ir bananą. Nuo pieno produktų pradėjo darytis bloga. Ligą varantis, o ne subalansuotas maistas. Jei visavalgių maisto piramidėje mažiausią grafą turi užimti mėsa, tai pas vegetarus – pieno produktai. O dabar jų gavome daugiausiai“, – stebėjosi Adas.
Vegetarai užsisako įprastą meniu
Anot jo, net pateiktas jogurtas buvo su želatina. Kauno klinikose studijuojančios pažįstamos vegetarės studentės, Ado teigimu, taip pat buvo šokiruotos, sužinojusios apie tokį vegetarišką meniu.
„Akivaizdu, kad vegetarams skirtą valgiaraštį sudarinėjo tikrai ne vegetaras, apie elementarias proporcijas bei balansą išmanantis žmogus. Akivaizdu, kad tokį maistą mėnesį pavalgęs sveikas asmuo sunegaluotų ir nebūtų labai sveikas. Išsakėm nuogąstavimus darbuotojoms, tačiau šios liepė kreiptis į viršesnius. Tekdavo eiti į parduotuvę nusipirkti maisto – daržovių, vaisių. Valgė žmona tik 30 proc. Kauno klinikų patiekiamų patiekalų. Tikrai nepatrauklūs jie. Vien varškė ir varškė. O ir vaikutį alergizuoja tiek daug pieno produktų“, – tikino alytiškis.
Perskaitęs atsiliepimus internete, Adas sužinojo, kad daugelis vegetarų Kauno klinikose užsisako ne vegetariškąjį, o įprastą meniu. Gavę mėsišką patiekalą, jie suvalgo garnyrą, o mėsą palieka.
„Tokiu būdu gauna daug daugiau daržovių nei vegetariško meniu atveju. Garnyras daug geresnis už vegetariškus patiekalus. Juokinga“, – nusišypsojo pašnekovas.
Atsiuntė jis nuorodą į Sveikatos apsaugos ministerijos išleistą dokumentą apie vegetarinį maitinimą – vegetarinių valgiaraščių sudarymo rekomendacijas. Jose pabrėžiama, kad kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių, rekomenduojama šviežių, sezoninių.
Valgiaraštį koreguoja kone kasdien
Daugelis vegetarų Kauno klinikose užsisako ne vegetariškąjį, o įprastą meniu. Gavę mėsišką patiekalą, jie suvalgo garnyrą, o mėsą palieka.
Atsakydama į A.Užkuraičio pateiktą skundą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos Vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė patikino, kad Kauno klinikose gydomų pacientų valgiaraštis yra peržiūrimas ir koreguojamas kiekvieną dieną – juos sudarantys specialistai atsižvelgia į rekomenduojamą kalorijų suvartojimo normą, produktų maistingumą ir tinkamumą kiekvienam pacientui individualiai. Pasak jos, tiekiant maistą pacientams, skaičiuojama porcijų maistinė ir energetinė vertė, atsižvelgiama į kiekvieno produkto maistines savybes.
„Kardinaliai atnaujinus pacientų virtuvę – pakeitus gamybos procesus ir atnaujinus virtuvės techniką – pacientams galime pasiūlyti pertrintas sriubas, atsirado daugiau patiekalų iš kruopų, pavyzdžiui, grikių, avinžirnių dribsnių ir bananų blynai, kurie taip pat yra įtraukti į valgiaraštį. Naudojant naująją įrangą, patiekalų kokybė ir maistinės savybės išlieka ilgiau, todėl pacientai yra maitinami sveikesniais ir kokybiškesniais patiekalais“, – teigė E.Audickaitė.
Jos įsitikinimu, Kauno klinikose valgiaraščiai rengiami vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamomis maitinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose rekomendacijomis ir tvirtinami gydytojo dietologo, kuris taip pat sudaro ir dietų sąrašą.
Vegetariška dieta sudaro 0,4 proc. dietų
Kauno klinikose yra trys dietos, skiriamos ligoninėje gydomiems pacientams: pagrindinė, gydomoji standartinė ir gydomoji specifinė. Vegetarinė dieta yra priskiriama pagrindinės dietos kategorijai ir ją pacientui paskiria gydantis gydytojas arba dietologas.
„Kaip minėjome, valgiaraščiai yra sudaromi remiantis SAM rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad vegetarinę dietą turi sudaryti 12–15 proc. baltymų, iki 30 proc. riebalų, 55–58 proc. angliavandenių, o patiekalų energinė vertė turi būti 1750–2450 kcal. Šių rekomendacijų, sudarant vegetarišką dietą Kauno klinikose gydomiems pacientams, yra laikomasi. Kauno klinikose vegetariška dieta sudaro 0,4 proc. visų dietų, tai reiškia, kad kiekvieną dieną turime 2–5 pacientus, kuriems yra skiriamas vegetariškas maitinimas. Šiuo metu atnaujiname valgiaraštį pacientams vegetarams, kuriame bus daugiau patiekalų iš daržovių ir ankštinių augalų“, – žadėjo Kauno klinikų atstovė.
Nusiskundimų dėl netinkamo maitinimo ar patiekalų kokybės iš pacientų vegetarų, pasak jos, Kauno klinikų personalas iki šiol nebuvo sulaukęs, tačiau darbuotojai visuomet yra pasiruošę išklausyti konstruktyvią kritiką ir, esant galimybėms, atsižvelgti į išsakytas pastabas.
„Veganinės dietos Kauno klinikose nėra“, – pabrėžė E.Audickaitė.
Investavo 3 mln. eurų
15min primena, kad naują pacientų maitinimo sistemą Kauno klinikos viešai pristatė rugsėjo 19 d. Kauno klinikų virtuvėje buvo atnaujinta arba pakeista apie 90 proc. visos įrangos, leidžiančios keisti ir mitybos principus ligoninėje.
Informuota, kad didžioji dalis patiekalų gaminami garuose, aliejaus sunaudojimas sumažėjo beveik 50 proc. Kadangi pamaitinama vidutiniškai 1 600 pacientų per dieną, pagrindinis maisto gaminimo įrankis – garo katilas. Po rekonstrukcijos jų Kauno klinikos turi apie 20, o patys didžiausi – net 400 litrų – leidžia pagaminti įvairesnius ir sveikesnius patiekalus.
Kauno klinikose pristatyta ir didžiausia šalyje, 370 kv. m dydžio, plovykla, kurioje indus ir įrankius plauna dvi konvejerinės indų plovimo mašinos, o išrūšiuoja speciali rūšiavimo mašina.
Įsigijus 75 maisto transportavimo vežimėlius-konteinerius su šildymo ir šaldymo funkcija, maistas pacientus pasiekia nepakeitęs savo temperatūros ir laikantis aukščiausių higienos reikalavimų.
Kaip teigė Kauno klinikų atstovai, naujosios virtuvės įrengimas truko apie dvejus metus, technikai įsigyti buvo skirta maždaug 3 milijonai eurų.
