Apie apkaltą N.Venckienei parlamentarai pradėjo kalbėti iškart po to, kai ji pernai balandį nustojo rodytis Seime.
Šiai iniciatyvai susirpti prireikė daugiau kaip metų, galiausiai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pedofilijos skandale išgarsėjusi buvusi teisėja sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Pagrindinį įstatymą.
Tam, kad N.Venckienė netektų mandato, už nutarimą dėl apkaltos turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
Tačiau ketvirtadienio balsavimas dėl jos neliečiamybės gali pateikti staigmenų. Tam, kad N.Venckienė netektų mandato, už nutarimą dėl apkaltos turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Išgelbėti bendražygę sieks ne tik šeši „Drąsos kelio“ atstovai Seime, bet ir kai kurie „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Tačiau ir kitose frakcijose gali atsirasti galvojančių, kad ši moteris – kankinė, verta paramos. Taip gali pasielgti ir kai kurie anksčiau dėl mergaitės rypavę konservatoriai, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Naglis Puteikis.
Jeigu per partijos sąrašą į Seimą išrinkta N.Venckienė neteks mandato, jos vietą turėtų užimti už brūkšnio pagal reitingavimą likęs Mykolo Romerio universiteto docentas Gintaras Aleknonis.
A.Sacharukas išsaugojo mandatą, L.Karalius krovėsi daiktus
Niekas neabejoja, kad Seimo posėdyje N.Venckienė nepasirodys – nervinsis prie kompiuterio žiūrėdama tiesioginę posėdžio transliaciją. Manoma, jog N.Venckienė slapstosi JAV.
Po slapto balsavimo dėl apkaltos daugelio parlamentarų veidai ištįso, nes, kai kuriais vertinimais, gerokai labiau prasikaltęs A.Sacharukas mandatą išlaikė, o L.Karaliui teko krautis daiktus.
Taip pat – tik Seimo salėje, 2010 lapkričio 11-ąją nervinosi du Krikščionių partijos atstovai parlamente – Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas.
Jiems apkalta buvo surengta už tai, kad L.Karalius sesijos metu keliavo po pietryčių Aziją, o A.Sacharukas tuo metu balsavo už jį.
Po slapto balsavimo dėl apkaltos daugelio parlamentarų veidai ištįso, nes, kai kuriais vertinimais, gerokai labiau prasikaltęs A.Sacharukas mandatą išlaikė, o L.Karaliui teko krautis daiktus.
Už jo mandato panaikinimą balsavo 89 parlamentarai, apkaltą A.Sacharukui palaikė tik 80 Seimo narių.
Po balsavimo sutrikęs L.Karalius aiškino, kad Seimas pasirinko neteisingą išsivalymo būdą, o A.Sacharukas grąžė rankas apgailestaudamas, kad „Arūnas Valinskas su Andriumi Kubiliumi norėjo atkeršyti jam, o nukentėjo Linas“.
Paskelbus balsavimo rezultatus Seimo salėje kilo triukšmas, valdantieji ir opozicijos atstovai dėl jo rezultatų ėmė kaltinti vieni kitus. Skambėjo siūlymai kreiptis į KT, kad šis paaiškintų, ką daryti su priesaiką sulaužiusiu ir Konstituciją pažeidusiu parlamentaru, kuris lieka Seime, o socialdemokratai ėmė aiškinti, kad šis Seimas vertas išsivaikščioti.
Po balsavimo paaiškėjo, kad, nepaisant rezultatų, L.Karalius gerbėjų Seime turėjo nemažai, nes balsavime, kuriame dalyvavo net 130 parlamentarų, jį parėmė 41 Seimo narys, o A.Sacharuką – net 50.
A.Butkevičius kalėjime sėdėjo kaip parlamentaras
Pirmoji apkalta 1999-aisiais buvo surengta buvusiam pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministrui, nuteistam Seimo nariui Audriui Butkevičiui. Tačiau jos rezultatas nebuvo toks, kokio daugelis tikėjosi. A.Butkevičius neprarado mandato, todėl iš Seimo salės grįžo į kalėjimą kaip parlamentaras.
1999 birželio 15-ąją, lydimas dviejų sargybinių, į Seimo posėdžių salę įžengė kaip visada savim pasitikintis A.Butkevičius.
Seimo narys 1998 metų lapkritį Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas dėl pasikėsinimo sukčiauti stambiu mastu, jam skirta penkerių su puse metų bausmė sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje.
1999-ųjų birželio 15-ąją, lydimas dviejų sargybinių, į Seimo posėdžių salę įžengė kaip visada savim pasitikintis A.Butkevičius. Jis aiškino esąs nekaltas, o visa tai, kas įvyko – politinė provokacija, surengta Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros.
Nors daugelis parlamentarų tuomet aiškino, kad nenormalu, kai mandatą turintis Seimo narys sėdi kalėjime, balsavimas parodė, jog tuo buvo įsitikinę ne visi.
„Už“ apkaltą balsavo tik 70, „prieš“ – 29, o susilaikė 6 Seimo nariai.
Vėliau kalbėdami viešai A.Butkevičiaus bendražygiai centristai sakė apkaltos jam neparėmę, nes nepasitiki Lietuvos teismais, be to, esą buvo matomas aiškus kitų politikų noras su juo susidoroti. Konservatorių atstovai tuo metu aiškino, kad balsavusieji prieš apkaltą padarė gėdą Seimui.
Apkaltomis dažniausiai tik grasinama
2008-aisiais apkalta grasinta socialdemokratui Gintautui Mikolaičiui, kuris po Seimą šlaistėsi akivaizdžiai neblaivus, tačiau kolegoms galiausiai jo pagailo.
Po to Seime buvo dar keli nesėkmingi bandymai surengti apkaltą parlamentarams. 2004-aisiais ji grėsė Vytautui Šustauskui dėl paviešintų jo ir dabar už grotų esančio Henriko Daktaro pokalbių telefonu. Tačiau ši iniciatyva taip ir nebuvo įgyvendinta, nes buvo nuspręsta, kad tai esą per brangu.
2008-aisiais apkalta grasinta socialdemokratui Gintautui Mikolaičiui, kuris po Seimą šlaistėsi akivaizdžiai neblaivus, tačiau kolegoms galiausiai jo pagailo.
Apkaltą norėta surengti ir įvairiausiomis istorijomis garsėjusiai praėjusios kadencijos parlamentarei Astai Baukutei.
Kai kurių Seimo narių kantrybė baigėsi paaiškėjus, kad parlamentarė galėjo meluoti apie avarijon patekusio jos vyro Kęstučio Rupulevičiaus automobilio vietą ir jie Seimo vadovybei siūlė surengti apkaltą. Tačiau tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė šią istoriją narplioti pavedė etikos sargams.