Tokiais pareiškimais įtakingo „valstiečio“, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos sūnus svaidėsi „Žinių radijo“ laidoje „Penktadienio uoga“.
Apie asocialius asmenis M.Jovaiša prabilo, kada jo žmona Brigita papasakojo apie patirtį dirbant organizacijoje „Gelbėkit vaikus“. Pavyzdžiui, jai tekę matyti vaikus augant ant betoninių grindų, kada kambaryje du laipsniai šalčio. O kur dar šeimoje patiriamas smurtas.
„Aš tai negalėdavau ramiai žiūrėti į tą jos darbą, jis man dažnai atrodo beprasmiškas, aš ir sakydavau, čia beviltiška situacija, ir čia niekas nepasikeis, kol tiems asocialams leidžiama daugintis. Jeigu galėčiau pakeisti, tai pakeisčiau, bet suprantu, kad Europos Sąjungoj gyvenant tokių dalykų nepadarysi. (...) Žmonija seniai svarsto tuos dalykus ir anksčiau ar vėliau tai turės būti padaryta“, – sakė M.Jovaiša.
Toliau jis tęsė samprotavimus apie ribą tarp sveiko patriotizmo ir nacionalizmo bei ksenofobiją.
M.Jovaišos teigimu, toji sistema gali būti ir gydymas, ir priverstinis sterilizavimas.
„Kaip tu klausei, kur yra riba su ksenofobija? Tai aš manau, kad reikia žmones auklėti ir siekti, kad nebūtų tokių apraiškų. Kad mes būtume svetingi, kad turėtume tolerancijos ir pagarbos kitokiems papročiams, ir iš kitur čia atvažiavusiems pas mus pagyventi, padirbti, galbūt net ir pasilikusiems žmonėms. Tai čia tokiame mikro, žmogiškųjų santykių lygyje.
Bet makro lygyje, ekonominių sprendimų reikia visom jėgom siekti, kad tie pokyčiai neįgytų svarios demografinės vertės. Kad čia neatsirastų didelės svetimtaučių kolonijos su savo musulmoniškais, pavyzdžiui, papročiais ir pradėtų reikalauti, kad mes nebepuoštume savo kalėdinės eglutės, kaip kad Belgijoje atsitiko. Kad tokių va neatsitiktų dalykų, makro pasikeitimų. Labai būtų gerai, kad kuo daugiau žmonių iš čia nereikėtų išvažiuoti ir vietoje jų nereikėtų kitų atsivežti“, – dėstė M.Jovaiša.
Laidos vedėja teiravosi, ar skirtingų kultūrų susiliejimai nėra sveiki. „Jeigu tai yra kaip prieskonis, tai tikrai labai sveiki, o jeigu čia prasideda bažnyčių griovimai ir mečečių statymai, aš manau, tai tikrai nesveika“, – atsakė pašnekovas.
Įvertino kaip arijiškos Lietuvos viziją
M.Jovaišos pasisakymai neliko nepastebėti viešojoje erdvėje.
„Ačiū, bet nenoriu tokios arijiškos Lietuvos vizijos. Matau, kad knyga keliauja per politikus, ambasadų darbuotojus, prezidentę. Jaučiu gėdą, jeigu taip mąstančio žmogaus darbais pristatinėjama mūsų visuomenė“, – jo pasisakymus įvertino žurnalistas, tinklalaidės NYLA autorius Karolis Vyšniauskas.
Kaip žinoma, M.Jovaišos albumai „Neregėta Lietuva“ Lietuvos vadovų ir diplomatų naudojami šalies reprezentacijai užsienyje.
Tokius pareiškimus kritikuoja ir Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė, portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė.
„M.Jovaišos komentarai – žeminantys ir nepagarbūs. Pirmiausia dėl asocialių asmenų – tai rodo, kad p.Jovaiša nesuvokia, kokiame skurde kai kurie žmonės gyvena bei kad skurdas mūsų šalyje tampa paveldimu. Nė vienas žmogus negimsta, p.Jovaišos žodžiais tariant, „asocialiu“.
Alkoholizmas, priklausomybės, socialinių įgūdžių stoka yra pasekmė to, kad neturime efektyvios socialinės apsaugos sistemos, kad vietoj to, kad dirbtume su žmonėmis ir į juos investuotume, pinigus skiriame keliams, o socialiniams darbuotojams mokame atlyginimus, už kuriuos jie gali tik skursti“, – sakė J.Juškaitė.
Pašnekovės aiškinimu, kai valstybėje auga ekonomika, o tuo pačiu ir skurdas (tą rodo Statistikos departamento duomenys), tai rodo mūsų prioritetus ir tai, kad tokių kaip M.Jovaiša netrūksta ir tarp sprendimų priėmėjų. Pasak J.Juškaitės, žmones nužmoginame, žvelgiame į juos iš aukšto, nesuvokdami savo privilegijų ir to, kad mes kaip šalis nesuteikiame galimybių išeiti iš skurdo ir alkoholizmo ratų.
„Dėl pareiškimo apie kitus – tai rodo, kad M.Jovaiša yra tik paviršutiniškai susipažinęs su įvairovės nauda visuomenėse, dirbtinai priešina religines grupes, pamiršdamas, kad nors musulmonai šalyje gyvena jau ne vieną šimtmetį, atrodo, dar nė vienas nenugriovė bažnyčios. Arba apie tai neteko iki šiol girdėti.
Kai atsiranda įvairovė, natūralu, kad žmonės nori jaustis laisvi išpažintį tą religiją, kurią jie nori. Jeigu bendruomenės nori ir stengiasi išgirsti vieni kitus, problemų nekyla – Lietuva geras to pavyzdys“, – kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė.
Ji pridūrė nematanti pagrindo priešinti skirtingų grupių ir vieną iš jų vaizduoti kaip didžiulę grėsmę.
M.Jovaiša jaučiasi teisus
Pats M.Jovaiša savo pasisakyme nemato nieko bloga.
„Galvoju, kad mes neleidžiame žmonėms kartoti klaidų, jeigu jie jas padaro, sakykime, yra neįgalūs asmenys, kurie kelia pavojų aplinkai ir visuomenei, tai jie yra izoliuojami, gydomi. Taigi jei asmuo pagimdo vaikus ir leidžia jiems būti alkaniems, sirgti ir negydyti, juos mušti, skriausti, žiūrėti, kaip neprižiūrimi jie skęsta arba dega gaisruose, reikėtų kažkokios sistemos, kuri apribotų galimybes, kad jie tų vaikų prigimdytų ir jais nesirūpintų. Manau, reikėtų apie tokią sistemą galvoti“, – LRT.lt kalbėjo M.Jovaiša.
M.Jovaišos teigimu, toji sistema gali būti ir gydymas, ir priverstinis sterilizavimas. Tačiau, sako jis, iki šiol žmonės neranda normalios humaniškos formulės, kaip tokius dalykus išspręsti.
„Čia neturi nieko bendra su kažkokiu rasiniu išskirtinumu, neįsivaizduoju, kaip būtų galima tą interpretuoti“, – teisus jaučiasi M.Jovaiša.
J.Juškaitė pridūrė nematanti pagrindo priešinti skirtingų grupių ir vieną iš jų vaizduoti kaip didžiulę grėsmę.
Jis teigia kalbantis apie tautos teisę gyventi savo tradicinėje aplinkoje. „Aš pats keliauju, mano vaikai eina į mokyklą, kurioje tarptautinė aplinka, įvairūs žmonės, tie patys musulmonai, berniukas iš Pakistano. Viskas labai tvarkoje. Aš sakau, kad globaliai daryti sistemą, kuri neverstų lietuvių išvažiuoti ieškant 100 eurų didesnio atlyginimo kur nors Airijoje, o paskui čia reikėtų važiuoti žmonėms iš tolimų kraštų, persikraustyti čia gyventi. Mano galva, visiems būtų geriau gyventi savo kultūrinėje tapatybėje“, – kalbėjo fotografas.
M.Jovaiša pripažino šiek tiek „įsikarščiavęs leptelėjęs“ vartodamas asocialų ir dauginimosi sąvokas.
