Ernestas ir Kotryna
Kotryna: Kodėl žmonės geria? Gal todėl, kad nori pasirodyti kieti: aš čia prisigersiu, tai bus fainai. Bet ne, taip nėra.
Ernestas: (Geria, nes) jaučiasi suaugusiais. Daro tai ir kai kurie draugai, kurie turi ir tėvus tokius. Ta aplinka ir skatina vartojimą.
Zenonas: Žmonės vartoja alkoholį, nes nusivylę gyvenimu. Va, man už šilumą atėjo 84 eurai. Ar galima taip gyventi? Kodėl kitose šalyse gaunama 6 kartus didesnį atlyginimą?
Mindaugas: Nežinau, gal dėl linksmybių, nenusisekęs gyvenimas. Net neįsivaizduoju, žinokit. Pats nevartoju, tai net nežinau.
Lukas: Manau, nesugeba kitaip atsipalaiduoti, nors galima ir kitaip, kitais būdais. Nebūtina apsisvaiginti, kad gerai praleistum laiką. Aš pats esu blaivininkas nuo gimimo. Manau, kad viena iš priežasčių (kodėl geriama), kad žmonės ieško lengviausio problemos sprendimo būdo. Alkoholį ir pasirenka, kad pakeistų juo esamas problemas, kad apie jas negalvotų. Alkoholis ir padeda jas pamiršti.
Greta, Aistė, Kristina: Žmonės geria dėl silpnumo. Nes alkoholis leidžia jiems atsipalaiduoti ir jo reikia vis daugiau ir daugiau. Paskui jau nėra kitų būdų atsipalaiduoti.
Anastazija: Kodėl jie vartoja? Gal nusivylę gyvenimu. Gal mažai uždirba, nesugeba įsitvirtinti visuomenėje, specialybę blogą įsigijo. Turėtų bent jau įsigyti darbininkišką profesiją ir žmonės uždirbtų kaip užsienyje. Ten jie patenkinti gyvenimu, gi ne visi direktoriais dirba. Pajamos tai dabar...nieko nedirba.. nieko neaugina, mano manymu. Anksčiau augindavo – gyvulius, turėjo užsiėmimą. Dabar jokio neturi. Ir ką jie – gauna pinigų kažkokių ir geria. Sutikau vieną pažįstama ir klausiu: „Tai kur varai?“ .„Varau benzino užsipilti, gavau pensiją“. Va matom, taip lengvabūdiškai gyvena žmonės.
Ką sako ekspertai?
Dr. Vylius Leonavičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Kaimo žmonės gerti pradėjo dar sovietmečiu, kuomet buvo paversti baudžiauninkais – iš pasitikinčio ūkininko per ekspropriaciją tapo savęs besigailinčiu kolūkiečiu.
Vyro tapatybė buvo sužlugdyta. Kaimo žmonės to vyriškumo niekur nerasdavo, todėl imdavosi primityvių priemonių – gėrimo, rūkymo ir mušimosi. Kaime ne vieną kartą buvau sumuštas – pradedi merginas šokdinti, tai gauni į galvą. Kaimo žmonėms reikia to pačio lyties pavyzdžio – o jų nėra. Iš ten gėrimas, rūkymas, iš savotiško vyriškumo įtvirtinimas. Taip buvo formuojamas jaunas žmogus – tai tęstinis procesas, kuris persidavė ir jaunajai kartai.
Antanas Mockus, Lietuvos psichologų sąjungos psichikos sveikatos politikos komiteto pirmininkas
Žmogus negali užsidirbti pinigų, negali patenkinti poreikių, todėl jaučiasi prislėgtas.
Profesorė Danutė Gailienė nagrinėjo savižudybių sociokultūrinius veiksnius. Vienas iš jų – nežinau, ar tai sovietiniais laikais, ar dabar – atsirado alkoholis, kaip vienas iš streso įveikos būdų. Tokie žmonės gal ir norėtų socialinių kontaktų, bet su tavimi niekas nebendrauja, nes tu smirdi, neturi pinigų, priklausomas – nuo tokių bėgama.
Tie žmonės užsidaro, nebendrauja, dar ir geria. Būtent didesnis psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas galėtų teigiamai paveikti situaciją, taip pat yra tokių minčių, kad socialinis darbuotojas galėtų padėti įsidarbinti menkus socialinius įgūdžius turintiems žmonėms“.
