Dalia PAKALNIŠKIENĖ, Baltų filologijos katedros profesorė
Man atrodo, kad Klaipėdoje šiuo metu statybų daugiau nei paprastai, bet manęs tai visiškai neerzina. Į jas žiūrint, man tik geros mintys kyla. Žinoma, kad statybos Danės skvere gerai. Tik tegu tvarko. Taip būna kiekviename ūkyje, jeigu kas nors griūva, reikia sutvarkyti. Gerai, kad kažkas apie tai galvoja, kad dirba profesionalai, išmanantys savo darbą, moderniai daro.
Aplinkiniams gyventojams tai, be abejo, trukdo, jie nori, kad statybos greičiau pasibaigtų. Aš vedžioju šunis šunų pievoje, tai eidama pro Danės skvero tvorą visada pasižiūriu, kas ten vyksta. Labai džiaugiuosi, kad medžiai yra apkalti. Man tik nesinorėtų, kad tos statybos per ilgai užsitęstų. Labiausiai nesinorėtų, kad niekšai medžius kirstų. Mūsų balkonas išeina į K.Donelaičio aikštę. Kai iškirto ten kaštonus, mes dabar kiekvieną pavasarį su Pakalniškiu apsiverkiame.
Birutė SKAISGIRIENĖ, Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja
Kiekvieną kartą, pamačiusi naujas statybas, pagalvoju: reikia ištverti, nes paskui bus geriau. Iš dalies tai nervina, nes reikia apeiti namą, pereiti į kitą gatvės pusę. Paskui, kai pamatai rezultatą, supranti, kad nereikėjo nervintis. Matau savo išgražėjusią J.Janonio gatvę ir kaskart eidama ja pasidžiaugiu. Pastebiu, kad senamiestis gražėja.
Naujojoje Uosto gatvėje atsiranda naujų nematytų kvartalų, kurių šiaip nepamatysi važiuodamas. Tik išėjęs pasivaikščioti užklysti ir supranti, kaip viskas keičiasi tavo mieste, kaip gražėja. Todėl niekaip negaliu pykti.
Mane labai erzino senasis malūnas. Esu dirbusi Tilžės gatvėje, kiekvieną dieną jį matydavau pusiau sugriautą. Negaliu žiūrėti į miesto centre tinklu apvilktą „Baltijos“ kino teatro pastatą. Tokie šašai miesto centre erzina, jie daro jam gėdą.
Danas ANDRIULIONIS, dailininkas
Manęs statybos mieste neerzina, tai rodo, kad gyvenimas vyksta. Gal ir lėtai, bet miestas vis tiek gražėja. Mano namai senamiestyje, dirbtuvės taip pat, retai kur išeinu. Atvažiavau į Klaipėdą gal 1975 metais, tada dar vadovavo Alfonsas Žalys. Pasikeitimai per tą laikotarpį įvyko labai rimti.
Bet kai kas nors sugriaunama, man nepatinka. Ėjau pro buvusį malūną, į jį žiūrint tai skauda širdį. Tai objektas, kurį reikėtų atstatyti. Erzina užsitęsusios „Baltijos“ kino teatro statybos. Stengiuosi, kiek įmanoma, viską vertinti pozityviai, bet tas pastatas, jeigu neklystu, gal jau 20 metų vis toks pats. Man net pasirodė, kad viena jo siena nugriuvo.
Kristina VINTILAITĖ, teisininkė
Be abejo, klaipėdiečius statybos mieste erzina – triukšmas, dulkės, netvarka aplinkui. Jeigu statybininkai elgtųsi taip, kaip reikalauja teisės aktai, tektų susitaikyti su civilizuota pagal teisės aktus vykstančia statyba. Tada žmonės neturėtų pagrindo skųstis. O jeigu ir skųstųsi, jiems būtų paaiškinta, kad viskas teisėta. Tačiau, deja, dažniausiai žmonės skundžiasi pagrįstai.
I.Kanto gatvėje vyko kasimo ir šaligatvio tiesimo darbai. Per tokį karštį statybininkas pjauna dangos plyteles – dulkės neišpasakytos. Jis turi naudoti tam tikras priemones, purkšti vandenį ir kt., bet to nedaro, žmonės nepatenkinti. Tokie atvejai kenkia tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkos kokybei. Tokie patys vaizdai buvo Tremtinių skvere S.Daukanto gatvėje. Ten irgi nebuvo laikomasi elementarios tvarkos, kad dulkės nesklistų tokią karštą vasarą.
Mano pačios emocijos, kai vyksta rekonstrukcija, renovacija, teigiamos. Žinoma, nesidžiaugiu, jeigu teršiamos miesto gatvės, neribojant įvairiomis priemonėmis dulkių sklidimo. Tokiu atveju prieinu ir pasakau, nes žinau, kad taip neturi būti. Jeigu nežinočiau, tikriausiai nesikiščiau, bet kai žinai, pasinaudoji proga įspėti.
Nemaloniai nuteikia „Baltijos“ kino teatras, tai, kad paminkliniuose objektuose nieko nevyksta.
Jonas BARANAUSKAS, aktorius
Palyginti su Kaunu ar Vilniumi, uostamiestyje mažai statybų, galėtų jų būti daugiau. Taip, šiek tiek reikia pakentėti, bet į tai reikia žiūrėti tik pozityviai. Jeigu kažkam statybos nepatinka, reikia sukąsti dantelius ir pagalvoti, kad paskui juk bus geriau.
Gyvenu prie Jono kalnelio. Anksčiau, kai grįždavau namo, ten sėdėdavo keli benamiai, matėsi žvejai, pakritę ant šono. O dabar jis aptvarkytas, takuose pilna žmonių, smagu matyti, kad jiems to reikia. Prie Trinyčių parkelis irgi sutvarkytas.
Matau vis remontuojamus kelius prie Trinyčių tvenkinio, kur statoma sankryža. Statybos čia vis stringa, matyt, dėl bankrutuojančių įmonių. Muzikinis teatras vis stovi ir stovi, Danės skveras irgi. Visiems norisi, kad statybos baigtųsi greičiau.
Ne, manęs pačios statybos neerzina, bet man neramu dėl Girulių miško, kas ten bus statoma. Einant iš Pilies gatvės senamiesčio link stovi krūva namų pelkėse. Vien tik dėl to, kad buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, nieko ten toliau nedaroma, palikta paveldosaugai. 200 metų stovės ta pati pelkė ir ten nieko nevyks. Tai gal geriau nusispjauti į visa tai ir atiduoti miestui susitvarkyti. Šitas procesas tai erzina – dėl kokių nors biurokratinių dalykų negalima statyti, tvarkyti miesto.
Saulius JOKUŽYS, fotomenininkas
Statybomis reikia tik džiaugtis. Ar geriau, kad kokie griuvėsiai riogso? Statant būna visko – ir plytų, ir triukšmo, bet tie sunkumai yra laikini. Reikėtų plakatų „Tai daroma dėl jūsų, o ne dėl mūsų„. Statybos manęs nė kiek neerzina, o erzina tie, kuriems nepatinka pats miestas, bet koks vyksmas į gerąją pusę. Tai, kad senamiesčio gyventojai nenori, kad jame vyktų gyvenimas, man irgi nepatinka. O kad vyksta statybos, remontuojama, dailinama, tiesiami keliai, statomi namai, tik džiaukimės. Galų gale žmonės darbo turi. Pas mus per mažai statybų. Nuvažiuokite į vieną Vilniaus mikrorajoną, palyginsite, kiek ten statybos kranų ir kiek pas mus.
