„Lietuvos dujų“ akcininkas sako, kad Vyriausybės planai atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą ir taip perimti magistralinių vamzdynų valdymą pažeidžia įmonės teises ir turės neigiamą poveikį investicijoms.
Vieno iš „Gazprom“ vadovo laiške Lietuvos premjerui skundžiamasi, kad Lietuvos Vyriausybė nedalyvauja diskusijose su „Gazprom“ ir taip pažeidžia Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.
„Manome, kad galima kreiptis į Tarptautinį arbitražą ir pareikalauti atlyginti žalą“, – sakoma Lietuvos premjerui adresuotame „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo laiške, kurio kopiją trečiadienį gavo BNS naujienų agentūra.
„Drauge manome, kad kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žalos atlyginimo, siekiant užkirsti kelią mūsų kaip “Lietuvos dujų„ akcininko teisių pažeidimui, ne pats geriausias santykių plėtojimo variantas“, – rašoma šią savaitę Vyriausybę pasiekusiame laiške.
Jame teigiama, kad siūloma dujų pertvarka atsiliepia „Gazprom“, kaip „Lietuvos dujų“ akcininko, teisėms, o Lietuvos Vyriausybė esą nenori dalyvauti diskusijose, „Gazprom“ nepasiūlyta dalyvauti Energetikos ministerijos sukurtos darbo grupės veikloje.
Lietuvos Vyriausybės atstovai sako, kad didelė dalis „Gazprom“ priekaištų yra nepagrįsti, o Vyriausybė neketina peržiūrėti planų įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą.
„Vyriausybė neketina peržiūrėti savo pagrindinio tikslo įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą. „Gazprom“ priekaištai toli gražu ne visi yra teisingi. „Gazprom“ bus deramai informuotas apie priimamus sprendimus, kai bus reikalas“, – BNS trečiadienį sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.
Vienas aukšto rango pareigūnas Vyriausybėje sakė, kad „stebina “Gazprom„ norai dalyvauti įstatymų leidybos procese“.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad dujų sektoriaus pertvarka siekiama panaikinti monopolį dujų rinkoje ir įgyvendinti strateginius projektus – pastatyti suskystintų dujų terminalą ir nutiesti dujų jungtį į Lenkiją.
Panašų kelią kaip Lietuva įgyvendinti ES teisę pasirinko ir Estija, tuo metu Latvija nusprendė taikyti išimtį.
Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ priklauso 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos „Gazprom“ – 37,1 proc., valstybei – 17,7 procento.
