Viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų kol kas oficialiai nepatvirtino pati Rusijos gamtinių dujų monopolininkės „Gazprom“ vadovybė. Kita vertus, net ir tvirtai nusprendęs parduoti KTE, koncernas to negalėtų taip paprastai padaryti – pirkimo-pardavimo sutartis galioja iki 2018 m. Be to, „Gazprom“ iki šiol nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų investuoti 400 mln. Lt į KTE.
Skelbiama, kad „Gazprom“ nori 99,5 proc. KTE akcijų parduoti maždaug už 120 mln. Lt. Tačiau ši informacija nepatvirtinta. Kiek elektrinė galėtų realiai kainuoti, neįvertinus jos būklės, įrenginių nusidėvėjimo, tiksliai pasakyti niekas negali.
„15min“ primena, kad 2003 m. Kauno savivaldybės kontroliuojama įmonė „Kauno energija“ už 116 mln. Lt pardavė KTE Rusijos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamai įmonei „Kauno termofikacijos elektrinė“. „Kauno energija“ įsipareigojo iki sutarties galiojimo pabaigos iš KTE pirkti ne mažiau kaip 80 proc. miestiečių suvartojamos šilumos. Šiuo metu ji perka daugiau nei 90 proc. visos reikalingos šilumos.
„Pagal galiojančių sutartį, „Gazprom“ neturi teisės parduoti KTE ir privalo investuoti sutartą sumą. Jei būtų bandymas parduoti, savivaldybė tikrai turėtų teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. O tada galėtų vėl skelbti pardavimo konkursą arba pati eksploatuoti elektrinę“, – svarsto miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas.
Jo teigimu, jei KTE iš tiesų būtų parduodama, pirkėjų atsirastų daug. Ne tik iš Rytų, bet ir iš Europos – Vokietijos, Skandinavijos šalių. Neatmestinas variantas, kad naujas savininkas atsisakytų gamtinių dujų ir pasirinktų kitą kuro rūšį.
Nors Rusijos dujų milžinui KTE – tik lašas jūroje, R.Mikėnas netiki, kad jis taip lengvai atsisakytų energetinės įtakos Lietuvoje ir staiga parduotų elektrinę.
Kalbos, kad rusai nori atsikratyti KTE, pasigirdo po to, kai Kauno valdžia dėl esą nevykdomų įsipareigojimų prabilo, kad elektrinę iš „Gazprom“ reikėtų nacionalizuoti.
