„Tai yra langas, kad visuomenė galėtų susipažinti su įslaptintos organizacijos veikla, nes tai, kas įslaptinta, apauga mitais“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatydamas pirmąją viešą veiklos ataskaitą sakė VSD vadovas G.Grina.
Tačiau, nors ataskaitoje kalbama apie žiniasklaidą, visuomenines organizacijas ir judėjimus, per kurias už trečiųjų šalių pinigus yra vykdoma nacionaliniams Lietuvos interesams, ypač energetikos srityje, prieštaraujanti veikla, G.Grina atsisakė įvardinti tokių organizacijų pavadinimus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas iš pradžių teigė, kad tai draudžia šalies įstatymai, tačiau paskui ėmė gintis kitaip. Paklaustas, kodėl Estijos saugumas nuo seno savo ataskaitose šaliai kenkiančius asmenis ir organizacijas įvardina vardais ir pavadinimais, A.Anušauskas pareiškė, kad gali būti, kad kitų metų ataskaitose tai padarys ir Lietuvos VSD.
„Estai ne pirmą viešą apžvalgą pateikia. Čia yra pirmoji. Galbūt antroj bus šiek ir daugiau. (...) Šioje apžvalgoje yra įvardinta gal abstraktokai, bet, aš manau, tie žmonės save atpažins. Jie puikiai žino, ką daro“, – užsiminė A.Anušauskas.
Pasak jo, tie žmonės yra įspėti, o skaičius ir pavadinimus žino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vykdantis parlamentinę kontrolę bei kitos VSD informaciją galinčios gauti valstybės įstaigos.
Išnaudoja ir Garliavos istoriją
Pasak A.Anušausko ir G.Grinos, Lietuvos žiniasklaidos ir organizacijų finansavimas iš užsienio vyksta pagal šalies įstatymus, todėl su „kenkėjais“ negalima tiesiog susidoroti.
„Visi priekaištauja VSD, kad čia yra KGB, kad nėra demokratijos, kad pažeidinėjamos žmogaus teisės, tai dėl užkardymo galiu pasakyti, kad ems negalime imtis priemonių prieš asmenį, kuris nepažeidinėja jokių įstatymų. Kitas dalykas yra tas, kad mes apie tai informuojame Vyriausybę ir atitinkamas ministerijas. Demokratinėje visuomenėje prieš tokius veiksmus gali būti tik analogiški veiksmai. Vyriausybės atsakomybė propagandą daryti, antireklamą ir t.t“, – dėstė VSD vadovas.
Pasak jo, kai kurios grupuotės Lietuvai kenksmingą veiklą vykdo ir pačios to nežinodamos. Kaip tokių veiksmų pavyzdžiai, anot G.Grinos, VSD veiklos apžvalgoje, atsirado nenonacių eitynių ir Algirdo Paleckio „Fronto“ rengto mitingo nuotraukos.
„Kodėl mes įdėjome šias nuotraukas? Problema yra ta, kad žmonės galbūt iš patriotinių sumetimų eitynes daro, dar kažką daro, bet kita pusė kiekvieną mūsų veiksmą išnaudoja savo tikslui. Ir, jei jie pamato kažkokį ženkliuką nupaišytą, kuris istorinių paralelių turi, jie iškars Lietuvą kažkuo apkaltina. Lygiai tas pats su kitos spalvos vėliavomis“, – aiškino, kodėl apžvalgoje atsirado tokios nuotraukos, G.Grina.
VSD vadovas neatmeta, kad užsienio valstybių žvalgyba, siekdama padidinti savo šalių įtaką Lietuvoje, gali pasinaudoti ir tokiu „buitiniu-socialiniu“ įvykiu, kaip Garliavos istorija.
„VSD su Garliava nieko bendro neturi, nežiūrint, kad visi labai įsivaizduoja, kad Garliava – tai VSD būstinė. Čia manau yra pavyzdys, kaip buitinio-socialinio pobūdžio konfliktai gali daryti problemas valstybei. Bet koks įvykis, veiksmas gali būti panaudojamas. Čia kaip kare“, – teigė G.Grina.
VSD vadovas patikino, kad tiesioginės grėsmėsLietuvos sunerenumui šiuo metu nėra, tačiau, pasak jo, XXI a. tapo svarbiau ne fiziškai užimti šalį, bet susikurti joje įtakos zoną.
„Tiesioginės grėsmės nepasakyčiau, kad yra, paprastai dabar valstybių santykiai nustatinėjami valstybės lygiu, kažką ten keisti, versti nėra tokio tikslo. Esmė yra, kiek tu turi kitai valstybei įtakos“, – perspėjo VSD vadovas.
Klausyti pokalbių nėra malonu
G.Grina patikino, kad VSD masiškai neseka piliečių – telefoninių pokalbių pasiklausymas, įspėjimai, kad su asmeniu siekia dirbti užsienio žvalgyba, yra gana retos priemonės, kurių imasi VSD.
„Negalėčiau pasakyti, kad ši priemonė yra plačiai taikoma, bet kartas nuo karto yra taikoma, nes net ir įstatymas leidžia tą daryti – mes galime įspėti žmones. Tačiau tą darome labai atsargiai, nes žmonės labai neadekvačiai šitą priemonę supranta ir galutiniame rezultate nukenčia ne tiek VSD, kiek visuomeninis interesas“, – pažymėjo G.Grina.
Telefoninių pokalbių klausymasis, anot VSD vado, taip pat nėra nei masiškas, nei malonus VSD darbuotojų užsiėmimas.
„Iš viešų pasisakymų spaudoje susidaro toks vaizdas, kad pasiklausyti pokalbių yra kažkoks malonumas, bet tai yra labai varginantis darbas. Jūs įsivaizduokite, ką reiškia išklausyti paros trukmės pokalbį?“ – retoriškai klausė VSD direktorius.
VSD metinėje veiklos apžvalgoje nurodo, kad per praėjusius metus departamentas atliko 59037 elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės užduotis. Tik 17 proc jų buvo susiję su VSD, o ne kriminalinės policijos atliekama kontrole.
Primename, kad ataskaitoje, kurią 15min.lt paskelbė antradienį, teigiama, kad 2011 m. užsienio žvalgyba Lietuvoje labiausiai domėjosi Lietuvos vykdomais energetiniais projektais. Siekiant formuoti neigiamą nuomonę apie Visagino atominę elektrinę (VSD) ir suskystintų dujų terminalą (SDT) papirkinėta žiniasklaida, verslo, visuomeninės organizacijos ir judėjimai.
VSD apžvalgoje prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla aktyvės, „bus mėginama skatinti socialinę, etninę, politinę įtampą, didinti visuomenės nepasitikėjimą šalies politine santvarka“.
Be to, bus siekiama įsitvirtinti Lietuvos finansų, transporto sektoriuose, įsigyti didžiausių Lietuvos ūkio subjektų akcijų.
Todėl, anot VSD, labai svarbus tiek politikų, tiek verslo atsakingas požiūris į slaptą informaciją ir ryšius su slaptomis užsienio tarnybomis.
Visą VSD skelbiamą apžvalgą rasite ČIA.
