Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 09 17

Gediminas Kirkilas: Mūsų ambicija – sustiprinti viduriniąją klasę ir pasirūpinti silpnesniaisiais

Po mėnesio bus aišku, kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus, koks bus Seimas, kokia kryptimi dirbs, kokioms problemoms šalyje bus skiriamas prioritetas. Aistros verda ir Seimo arenoje, ir užkulisiuose. Rinkimų metų pakanka ne tik drabstymosi purvais, bet ir populistinių pažadų. Lietuvos socialdemokratų darbo partija savo programa išsiskiria kaip nedalijanti tuščių vilčių, bet siūlanti planą, kurį realu įgyvendinti socialinėje srityje. Pokalbis apie socialinę politiką su LSDDP kandidatu į Seimą Nr. 2 Gediminu Kirkilu – Seimo pirmininko pavaduotoju, Europos reikalų komiteto pirmininku.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas / Užsakovo nuotr.

– Ne vieną politologą nustebino solidi Jūsų, kaip vienos iš mažųjų šalies partijų, rinkimų programa.

– Esame rimta partija, rimtai ir ruošiamės rinkimams. Ar gali būti kitaip? Komanda patyrusi, nors partija nauja, bet mūsų žmonės niekada nepasižymėjo populizmu. Ko imamės – įgyvendiname, taip ir šįkart, rinkimų programoje išdėstyti siekiai ir tikslai yra realiai įgyvendinami.

– Kas yra Jūsų siūlomos politinės programos akcentas?

– LSDDP šūkis – „Už solidarią ir laimingą Lietuvą“. Norime, kad žmonės būtų vieningi, palaikytų vieni kitus, gerbtų; sieksime gerovės valstybės ir kūrybingos Lietuvos plačiąja prasme: visuomenės, atviros naujovėms ir inovacijoms, siekiančios kūrybinių žmogaus galių išlaisvinimo. Būtina remtis naujausiais mokslo pasiekimais visose srityse: ekonomikoje, kultūros, švietimo, socialinėje politikoje, ar aplinkosaugoje ir energetikoje. Tačiau iš esmės programa yra labai socialdemokratiška, orientuota į socialinius dalykus. Lietuva daug metų Europos Komisijos ir tarptautinių institucijų yra kritikuojama dėl didelės socialinės (pajamų) nelygybės, mažo BVP perskirstymo per valstybės biudžetą ir mažos valstybės paramos socialinėms reikmėms dalies.

Pajamų nelygybę būtent dabartinei Vyriausybei pavyko pastebimai sumažinti. Skirtumas tarp 20 proc. turinčių didžiausias pajamas ir 20 proc. turinčių mažiausias pajamas sumažėjo nuo 7,1 iki 6,4 kartų.

Kaip tai mums pavyko? Kasmet didinome vaiko pinigus, pensijas. Didėjo mėnesio alga, tikslinės kompensacijos žmonėms, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikis. Pradėjome indeksuoti bazinius socialinių išmokų dydžius, kad infliacija nesuvalgytų senatvės ir šalpos pensijų, neįgaliųjų išmokų ir kt., patvirtinome bazinį paslaugų šeimai paketą.

Taip pat padidėjo ir pradėta ilgiau mokėti nedarbo socialinio draudimo išmoka, įvesta dalinio darbo išmoka, padidintos valstybės remiamos pajamos. Pirmą kartą įvesta taisyklė, kad duodant negali būti atimama: jei žmogus prašo socialinės pašalpos ar šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, taip pat socialinės paramos mokiniams, tai vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo pajamų neįskaitomi į šeimos pajamas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gediminas Kirkilas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gediminas Kirkilas

– Gerai, socialinė nelygybė, Jums valdant, mažėjo. O kaip dėl mažo BVP perskirstymo per valstybės biudžetą ir mažos valstybės paramos socialinėms reikmėms dalies? Ką ketinate keisti?

– Tai būtų kitas logiškas mūsų žingsnis, jei būtume perrinkti į Seimą. Du esminiai dalykai mūsų programoje yra: valstybės paramos didinimo programa, siekiant, kad socialinėms reikmėms skiriama valstybės biudžeto dalis pasiektų Europos vidurkį (18 proc.), antra, didinsime BVP perskirstymą per biudžetą iki 35 proc.

Ir žinoma, toliau didinsime gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, mažinsime mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą – kad minimalioji mėnesinė alga nebūtų apmokestinama pajamų mokesčiu, o neapmokestinamųjų pajamų dydis užtikrintų mokesčių sistemos progresyvumą. Be to, sumažinsime pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maistui iki 9 proc.

Įveikdami socialinę atskirtį ir skurdą Lietuvoje, sieksime, kad 2024 m. vidutinės senatvės pensijos dydis pasiektų 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar pensijos dydis siekia 45 proc., 399 eurus vidutinio darbo užmokesčio (879 eurai). Minimali mėnesio alga pasiektų 1000 eurų, vidutinis mėnesinis atlyginimas 2000 eurų. Šeimoms ir vienišiems žmonėms, gyvenantiems žemiau skurdo ribos, bus užtikrintas minimalus gyvenimo lygis.

– Pinigų valstybės biudžete užteks visiems šiems pažadams įgyvendinti?

– Prieš ketverius metus minimali mėnesio alga buvo 350 iki mokesčių, dabar MMA dydis 607 eurų, taigi padidinta beveik dvigubai. Artimiausių ketverių metų tikslas yra realiai pasiekiamas. Svarbiausia, kad biudžeto pinigai būtų skirstomi atsakingai ir pasiektų silpniausiuosius ir viduriniąją klasę.

– Tai LSDDP orientuojasi būtent į šias socialines grupes?

– Mums rūpi kiekvienas Lietuvos žmogus, tačiau visi suprantame, kad šiuo metu daugiausia dėmesio turime skirti tiems, kurie gauna mažiausias pajamas, tad natūralu, kad daugiausia priemonių ruošiame pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms: pensininkams, neįgaliesiems, vienišiems skurstantiems žmonės, vaikams.

Be to, mūsų tikslas sustiprinti ir išplėsti viduriniąją klasę. Kelsime mokytojų, kultūros darbuotojų, medikų algas, kad jų pajamos, ne tik statusas ir prestižas atitiktų viduriniosios klasės lygį. Be abejonės, mokesčių progresyvumo didinimas yra klasikinė priemonė, kurios imsimės, kad visa vidurinioji klasė Lietuvoje gyventų oriai. Dėmesį skirsime ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovams, nes manome, kad žmones, kurie užsidirba patys ir greta sukuria, kad ir kelias darbo vietas, reikia skatinti tą daryti.

– Esate kritikuojami, kad dirbdami koalicijoje dalijate pašalpas, turima galvoje papildomas socialines išmokas Covid-19 pandemijos kontekste. Kam jų reikėjo? Ar tai nėra gyventojų papirkimas prieš rinkimus?

– Cinikai yra tie, kurie senjorams gaili lėšų, jiems skirtų sudėtingu periodu. Šie pinigai iš senjorų rankų toliau pasiekė parduotuves, paslaugų teikėjus, tuo pačiu grįš į valstybės biudžetą. Dalis žmonių Lietuvoje jau seniai gyvena gerą gyvenimą, kaip ir tie patys bankų ekonomistai, ir jie tiesiog nemato, nepažįsta tų, kurie skaičiuoja kiekvieną centą nuo algos iki algos, nuo pašalpos iki pašalpos... Tačiau nepamirškime, kad galbūt tie žmonės tiesiog negali dirbti dėl sunkios ligos, juk gyvenimo istorijų yra labai skirtingų. Nustokime 100 proc. atsakomybę krauti ant individualaus žmogaus – egzistuoja struktūrinės sąlygos, kurias ištaisyti ir yra valstybės pareiga.

Kad ir kaip atrodo paradoksalu, tačiau, kaip jau minėjau, tarptautinių organizacijų, ne stambiajam verslui tarnaujančio LLRI ekspertų ar suinteresuotų bankų ekonomistų, tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad iš tiesų Lietuva skiria labai mažai toms socialinėms pašalpoms. Jas gauna iš tikrųjų nedaug žmonių, ir jos pačios yra mažos. Todėl tos papildomos išmokos vieniems buvo išgyvenimo dalykas, kiti gal labiau atsikvėpė, tačiau niekas iš tų 200 ar 300 eurų tikrai nepralobo. Esminės skurdo problemos išlieka ir jas esame pasiryžę spręsti po rinkimų, jei žmonių valia dirbsime Seime.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Kirkilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Kirkilas

– Reitingų lentelės Jums ir Jūsų vadovaujamai LSDDP rinkimuose nėra itin palankios. Politologai kalba, kad rinkimų baigtį šiemet labai sunku prognozuoti. Koks mandatų skaičius galėtų būti laikomas jūsų laimėjimu?

– Reitingų lentelės ir prognozavimas kažkuria dalimi yra būrimas iš kavos tirščių. Pasitikiu mūsų visuomenės nuomonės tyrimų bendrovėmis, kad jos remiasi moksliniais metodais, atlikdamos apklausas, tačiau apklaustųjų skaičius kai kuriais atvejais būna itin menkas, tad sunku vertinti, ar atspindi didelės dalies žmonių nuomonę. Be to, su prognozėmis būta įvairių dalykų.

Pamenu, 1992-aisiais viena Vakarų reitingų kompanija darė apklausą prieš Seimo rinkimus – turėjo didžiausia persvara laimėti būsimieji konservatoriai (tuo metu – Lietuvos krikščionys demokratai), o galiausiai daugumą laimėjo Lietuvos demokratų darbo partija (LDDP), kurios net rinkimų sąrašo neužteko gautoms Seimo vietoms užpildyti.

Kaip ilgametis žmonių atstovas Seime galiu pasakyti, kad politika pirmiausia yra derybos. Asmeniškai dalyvavau septyniose derybose dėl valdančiosios koalicijos Seime, Vyriausybės sudarymo (2000, 2001, 2004, 2006, 2012, 2016, 2017 metais). Tie, kurie nors kažkiek išmano apie derybas, puikiai supranta, kad statymai pradžioje visada yra didesni.

Kalbant apie žmonių lūkesčius, dirbant šioje valdančioje koalicijoje su valstiečiais žaliaisiais, LSDDP siekė ir du kartus pasiekė vaiko pinigų padidinimą, taip pat – minimalios algos pakėlimą. Būtent dėl mūsų pastangų pensijų priemoka susieta su turimu darbo stažu ir minimaliuoju vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2020 m. yra 257 eurai, padidintos šalpos pensijų žemutinės ribos neįgaliesiems ir našlaičiams. Dėl visų šių sprendimų beveik dvigubai didėjo vidutinis darbo užmokestis ir senatvės pensijos. Visa tai – nuolatinių derybų valdančioje koalicijoje rezultatas.

Kai buvau Lietuvos premjeras 2006–2008 metais, mano svarbiausias prioritetas buvo socialinė politika: kova su skurdu, socialinės lygybės didinimas ir demografinių problemų sprendimas per paramą šeimai. Mano ministrų kabinetas įvedė vaiko pinigus visiems vaikams ir nemokamą maitinimą visiems darželinukams ir pradinukams, triskart didinome motinystės (tėvystės) išmokas, įsteigėme Vaikų išlaikymo fondą vaikams, negaunantiems alimentų iš tėvų (mokėjimus iš šio fondo, deja, po to sustabdė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė).

Septintojo dešimtmečio Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidento Huberto Humphrey žodžiais, apie vyriausybę geriausiai galima spręsti pagal tai, „kaip ji rūpinasi tais, kurie yra gyvenimo aušroje – vaikais, tais, kurie yra gyvenimo saulėlydyje – vyresniaisiais, tais, kurie yra gyvenimo šešėliuose, sergančiaisiais, skurstančiaisiais ir neįgaliaisiais“. Mano vadovaujamos partijos ambicija ir yra pasirūpinti silpnesniaisiais ir labiau pažeidžiamais žmonėmis.

Ačiū už pokalbį.


Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos