2015 09 08

Gediminas Kirkilas nemato prasmės pabėgėlių klausimą perduoti svarstyti Seimui

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako nematantis prasmės klausimą dėl Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičiaus perduoti svarstyti visam Seimui.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Pasak G.Kirkilo, Seimo statuto nustatyta tvarka tokie klausimai pavesti svarstyti Europos reikalų komitetui, kuriame proporcingai atstovaujamos visos parlamentinės frakcijos, be to, šis komitetas – didžiausias parlamente, jame dirba šeštadalis visų Seimo narių.

„Aš kol kas tikrai prasmės nematau, Vyriausybė visų pirma svarstys, priims sprendimus, mes svarstysime Vyriausybės  sprendimą, pritarsime mandatui arba ne. Jei Vyriausybė sudarys sąlygas, ras finansus ir panašiai, ką čia Seimas dar gali pridurt?

Mūsų komitetas yra pats didžiausias, atstovaujamas visų frakcijų proporcingai, kiekviena partija ar frakcija gali suteikti vienokį ar kitokį mandatą savo ERK nariams, prasmės svarstyti visame Seime tikrai nematau“, – BNS antradienį sakė G.Kirkilas.

Sprendimas turi būti iki penktadienio

Šiuo konkrečiu atveju, pasak ERK vadovo, parlamentas klausimo ir nespėtų apsvarstyti, nes sprendimas dėl Lietuvos pozicijos sprendžiant pabėgėlių kvotų klausimą turi būti priimtas iki penktadienio.

„Komitetas visada gali kreiptis (į Seimą), nors pagal Statutą nepriklauso, nes mūsų komitetas įgaliotas suteikti mandatą Vyriausybei arba prezidentei, bet mandato suteikimas turi laiką.

Mes turime tik vieną posėdį ketvirtadienį, o penktadienį turi būti suteiktas mandatas, todėl aš nematau laiko galimybių, kad šį klausimą svarstytume Seime“, – sakė G.Kirkilas.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai kitą pirmadienį renkasi į neeilinį susitikimą aptarti pabėgėlių krizės. Lietuvos pozicijas šiuo klausimu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pristatys ERK posėdyje penktadienį.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Saulius Skvernelis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Saulius Skvernelis

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė, jog dėl Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičiaus spręstų visas parlamentas. Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis tokį parlamento vadovės siūlymą vadina racionaliu.

„Aš manau, kad tai tikrai svarstytinas klausimas ir pakankamai racionalus (...). Bet kokiu atveju ir šiandien Seimas nustato tam mandatą arba poziciją – Seimo komitetai, bet yra tokia galimybė, kad tą galėtų išreikšti ir visas Seimas. Tai jeigu toks sprendimas bus, bus tiktai nuo to geriau“, – žurnalistams antradienį sakė vidaus reikalų ministras.

Priimant didesnį pabėgėlių skaičių augtų valstybės išlaidos, o lemiamą žodį sprendžiant dėl biudžeto turi Seimas.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė pirmadienį BNS sakė, jog Vyriausybės poziciją dėl pabėgėlių vertinantis Seimo Europos reikalų komitetas galėtų siūlyti, kad klausimą svarstytų visas Seimas, nes priimant didesnį pabėgėlių skaičių augtų valstybės išlaidos, o lemiamą žodį sprendžiant dėl biudžeto turi Seimas.

Šiuo metu Europa susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo. Nuo sausio iki rugpjūčio į ES atvyko apie 350 tūkst. migrantų.

Siekdamas palengvinti Pietų Europai tenkančią naštą, Briuselis šią savaitę oficialiai pasiūlys po skirtingas šalis nares perkelti 120 tūkst. pabėgėlių iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos.

Vasarą šalys narės susitarė dėl 32 tūkst. pabėgėlių paskirstymo savanorišku pagrindu. Lietuvos Vyriausybė anksčiau įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, bet praėjusią savaitę pripažino, kad šis skaičius turbūt augs. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, iki šiol nepritarė pasiūlymams numatyti privalomas pabėgėlių  kvotas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis