„Lenkijos pozicija iš tikrųjų smarkiai pasikeitė, tai jaučiama iš įvairių ženklų. Bendras pavojus mus labiau vienija. Įvykiai Ukrainoje, Europos ir transatlantinė konsolidacija veikia. (…) Dabar, kai lenkams yra aktualus solidarumas su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis, požiūris keičiasi. Jie buvo įvarę save į tam tikrą politinę aklavietę. Dabar jiems reikia sprendimų, kurie leistų pasakyti, kad kažką pasiekė. Neoficialiai jie pripažino, kad spaudė Lietuvą“, – paklaustas, ar Lenkija atsisako savo spaudimo Lietuvai, interviu TV3 „Savaitės komentarams“ sakė jis.
Oficialaus atsiprašymo, pasak G.Kirkilo, greičiausiai nebus dėl „tos tautos mentaliteto“.
Jie buvo įvarę save į tam tikrą politinę aklavietę. Dabar jiems reikia sprendimų, kurie leistų pasakyti, kad kažką pasiekė. Neoficialiai jie pripažino, kad spaudė Lietuvą, – sako G.Kirkilas.
Tačiau, nepaisant to, praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui pažadėjo, kad Lietuvoje bus priimtas Tautinių mažumų įstatymas, taip pat lenkams bus leista asmenvardžius dokumentuose rašyti originalo kalba, lotyniškais rašmenimis.
G.Kirkilas įsitikinęs, kad, nepaisant smarkiai nepasikeitusios Seimo sudėties, šie įstatymai dabar bus priimti, nes jie yra įrašyti į partijų susitarimą, kuris pasirašytas praėjusį savaitgalį.
„Niekas nepasikeitė, bet Lietuva ir Lenkija supranta, kad mums daug svarbesni kiti klausimai. (…) Abi šalys nori greičiau nuimti tuos barjerus, kurie trukdo santykiams“, – sakė jis.
Kartu G.Kirkilas pripažįsta, kad koalicijos kolega Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis pats dėl to, kad šie įstatymai pagaliau gali būti priimti, nesidžiaugia.
„Aš kartais galvoju, kad mūsų radikaliems politikams ir nereikia tų problemų tikro sprendimo. Man taip atrodo, nes jei jos bus išspręstos, jomis nebegalima bus spekuliuoti“, – kalbėjo G.Kirkilas.
