„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 05 06

Gediminas Navaitis: „Išgėręs žmogus tampa labiau panašus į patį save“

Neblaivūs siautėjantys žmonės vidines problemas turėtų spręsti kartu su specialistais. Taip mano Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. Psichoterapeutas tvirtina, kad alkoholis atskleidžia slopintas savybes, kurias nevartodami svaigalų žmonės sugeba kontroliuoti.
Europai kelia nerimą stiprieji gėrimai iš Čekijos
Alkoholis. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Daugelį pritrenkė žinia, kad ramus ir taikus atrodantis parlamentaras, konservatorius Egidijus Vareikis šeštadienio vakarą švaistėsi kumščiais. Girtas Seimo narys kelis kartus sudavė žmonai ir grasino nusižudyti, policiją iškvietė poros duktė. Jis buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę.

„Šiek tiek apsimušėm, – kitą dieną 15min.lt sakė politikas – Tai labai nemalonu, aš labai gailiuosi. Esu kaltas. Puikiai tai suprantu. Pasitaikė toks kartas. Tai buvo tikrai netyčia, o policijai tai pasirodė labai įdomu.“

Anot psichoterapeuto G.Navaičio, alkoholis tik atskleidžia tai, ką blaivus žmogus sugeba kontroliuoti, tad išgėrę mes tampame labiau panašūs patys į save.

Profesorius tvirtino, kad pagalba tokiam asmeniui priklauso nuo to, ko jis pats nori. „Jeigu žmogus nori tik nevartoti svaigalų, reikia dirbti ta kryptimi, jeigu nori išmokti vartoti alkoholį – kita. Tačiau klausimas, ar to reikėtų mokytis, gal paprasčiau būtų apskritai nevartoti. Ne mažiau svarbu išspręsti problemas, kurios išryškėja pavartojus alkoholio. Tai gali būti depresija, baimė, derėtų prisiminti ir visai neseniai nusižudžiusį žinomą žmogų, kai alkoholis provokavo kitokias emocijas nei E.Vareikio atveju.“

Anot pašnekovo, žmonės geria dėl skirtingų priežasčių, be to, ir patys žmonės yra skirtingi.

Į aplinką orientuotam ekstravertui alkoholis dažnai tampa bendravimo priemone, tuo metu į save orientuotam intravertui svaiginimasis yra būdas išsiaiškinti su savimi.

„Tačiau visais atvejais alkoholio pavartoję žmonės keičiasi. Paprastai – ta kryptimi, kuria norėtų, bet paprastai nedrįsta. Vienas išgėręs tampa plepus ir linksmas, bando komunikuoti, tuo metu negėrusiam jam tai padaryti yra sunku. Kitas išgėręs išreiškia užslopintus jausmus, pavyzdžiui, agresiją, pyktį, depresijos, nusivylimo savimi ar aplinka tendencijas“, – teigė G.Navaitis.

Anot jo, jei alkoholio išgėręs žmogus tampa linksmas, psichologinės pagalbos jam nereikia. Tačiau jeigu išsiblaivęs žmogus prisimena, kad girtas galvojo apie savižudybę, buvo piktas, norėjo primušti kaimyną ar šeimos narius, tai rodo, kad yra rimtų problemų ir jis pats jų neišspręs.

Tai gali būti postūmis ieškoti psichologinės pagalbos. „Jei žmogui aplinkiniai sako, kad išgėręs jis elgėsi ne taip kaip visada, tai yra rimtas ženklas, kad jis turėtų spręsti savo problemas ir smarkiai sumažinti alkoholio vartojimą arba išvis jo atsisakyti“, – pabrėžė pašnekovas.

Psichoterapeutas atkreipė dėmesį, kad išgėrusio žmogaus nereikia laikyti neatsakingu už save, net mūsų teisėje girtumas yra sunkinanti aplinkybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų