Minint vyriausybės darbo vienerių metų sukaktį, biudžeto tvirtinimo išvakarėse, LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ ministrų kabineto pasiekimus įvertino buvę premjerai Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas, G.Vagnorius ir A.A.Abišala.
„Nei ankstesnės vyriausybės, bent jau 2 paskutinės, nei šita nieko nedaro dėl tų, kurie iš tikrųjų balsuoja protingai ir suneša didžiąją dalį biudžeto, – dėl vidurinės klasės. Apie vidurinę klasę net šnekos nėra, nekalbant apie veiksmus. Jeigu man reikėtų įrašyti didžiausią minusą S.Skvernelio vyriausybei, tai [apie vidurinę klasę – red.] nei šnekama, nei daroma, nei planuojama daryti“, – akcentavo A.A.Abišala.
Tuo metu G.Vagnorius sakė, kad Lietuvoje vyrauja „pavydo politika“ ir ši vyriausybė ją tęsia toliau. Lietuviai esą ugdomi, kad valstybės funkcija – tik padidinti minimalią algą ir bazinę pensiją.
Turime akcentuoti, kiek padidės vidutinės pajamos, kiek uždirbs vidurinis sluoksnis, kiek pritrauksime investuotojų, kiek padidės įplaukos.
„Mes 25 metus nieko kito nedarome, kaip tik svarstydami biudžetą sakome, kad didinsime atlyginimus ir pensijas mažai gaunantiems ir uždirbantiems. Suprantu – Lietuvoje vyrauja „pavydo politika“. Suprantu ir vyriausybę, kuri kiekvieną kartą parodo socialinės atskirties mažinimą. Bet [...] ne tai turi būti akcentuojama. Turime akcentuoti, kiek padidės vidutinės pajamos, kiek uždirbs vidurinis sluoksnis, kiek pritrauksime investuotojų, kiek padidės įplaukos“, – kalbėjo buvęs ministras pirmininkas.
G.Vagnorius pabrėžė, kad tokia praktika – „nesveiko populizmo“ išdava: „Lyg nebebūtų kitų problemų, kaip tik kalbėti apie MMA ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).“
Tačiau, kaip akcentavo G.Kirkilas, jokios rimtesnės socialinės politikos nebus ir negali būti tol, kol į valstybės biudžetą bus surenkama tik 27 proc. BVP (vienas mažiausių rodiklių ES): „Mes galime mėtyti iš vienos kišenės į kitą, bet nieko neišeis. Ar gali kokia nors valdžia ar vyriausybė nekreipti dėmesio į mažiausias pajamas gaunantį sluoksnį? Negali ir negalės.“
Pasak A.Butkevičiaus, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, atėjo laikas kalbėti apie socialinio draudimo tarifo mažinimą: „Jis tikrai yra per didelis ir visi kalba, kad 34 proc. yra nebenormalu.“
Nuo kitų metų NPD padidės beveik penktadaliu ir sieks 380 Eur, o įvedus vaiko pinigus panaikinamas papildomas NPD už vaikus. Pagal naują tvarką, už kiekvieną vaiką, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, bus mokama pašalpa, kuri sieks 30 Eur. Tokius pokyčius buvę premjerai vertino nevienodai.
MMA ir NPD sulyginimas yra logiškas ir racionalus.
„MMA ir NPD sulyginimas yra logiškas ir racionalus. Beveik visose valstybėse taip yra. Kodėl vietoje neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) už vaikus padaryta išmalda, atsiprašau, išmoka, aš nelabai suprantu.
Mūsų bėda Lietuvoje yra ta, kad neturime visuotinio pajamų deklaravimo, t. y., ne visos šeimos pajamos sudedamos kartu ir tada žiūrima, kad išeina. [...] Jeigu būtų apmokestinamos namų ūkio pajamos, o ne kiekvieno atskirai pagal darbo vietą ir kitus pajamų šaltinius, būtų labai paprasta nustatyti pragyvenimo minimumą, už jį neimti jokių mokesčių, ir tada viskas būtų aišku“, – kalbėjo A.A.Abišala.
Tuo metu G.Vagnorius sakė, kad, jeigu jis dabar būtų vyriausybėje, tikrai nedidintų NPD, nes retas kuris suvokia jo reikšmę ir kiek dešimčių eurų NPD padidinimas leidžia sutaupyti, o štai valstybės biudžete toks sprendimas pasimatys akivaizdžiai.
„Valstybė praras šimtus milijonų. Už tuos šimtus milijonų mes galėtume išspręsti visus aukštojo mokslo reformų klausimus. Bet mes pagal madą, viena ranka, neskaičiuodami, kiek tai kainuos (nes iš tikrųjų darbdavys tai moka), pakeliame NPD, prarandame biudžete šimtus milijonų, o paskui sakome, kad neturime iš kur kelių milijonų sukrapštyti mokytojams, gydytojams ar universitetams“, – pabrėžė G.Vagnorius.
