Jau ketvirtadienio rytą vilniečiai užfiksavo, kad ant Gedimino kalno vėl yra pokyčių. Tiesa, šįkart ne virš Lietuvos nacionalinio muziejaus administracinio pastato, bet pietinėje kalno pusėje.
E.Danielius neneigė, kad nauja nuošliauža užfiksuota, dabar ji tvarkoma, tačiau plačiau komentuoti nepanoro, teigdamas, jog apie tai kalbėti turėtų direktorė B.Kulnytė. Pastarosios darbo vietoje priešpiet rasti nepavyko, direktorė buvo susitikime ir grįžti ketino tik apie 14 val.
Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos ir procesų poskyrio vyriausiasis geologas Vytautas Minkevičius patvirtino, kad Gedimino kalne susiformavo dar viena nuošliauža.
Geologo teigimu, jau prieš kelias savaites matėsi, kad ji ten susidarys. O jos priežastis analogiška, kaip ir buvo kitose kalno pusėje – šlaito statumas, silpni dirbtiniai gruntai šlaite ir krituliai – tiek lietus, tiek tirpstantis sniegas. Dėl to gruntas įmirksta, pasunkėja ir nebeatlaiko.
Lietuvos geologijos tarnybos atstovai ketina artimiausiu metu apsilankyti prie Gedimino kalno ir įvertinti situaciją. „Kol kas tai tik paviršinės nuošliaužos, bet jei nieko nebus daroma su kalnu, tai padėtis tik sunkės ir kils pavojus jau statiniams“, – teigė V.Minkevičius.
Šią nuošliaužą dar prieš šalčius yra užfiksavusi ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija. Rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė tvirtino, kad darbuotojai matė nuošliaužą, kuri nebuvo tvarkoma. „Dabar matome, kad darbininkai ten dirba. Buvo ta nuošliauža nedidelė, o dabar atšilo, tai gal suskubo tvarkyti“, – teigė A.Kasperavičienė.
Pasak direktorės, kiekvieną nuošliaužą būtina iš karto tvarkyti, o ne laukti, kalbėti apie būtinus tyrimus ir pan. „2008 metais prie šaltinėlio buvo nemaža nuošliauža, tai uždėjo tinklelį ir velėną. Lyg šiol toje vietoje didelių problemų nėra. Tos nuošliaužos visą laiką kalne yra“, – teigė direktorė.
Dvi didelės nuošliaužos šiais metais privertė rimtai susimąstyti, kaip turėtų būti tvarkomas Gedimino kalnas, kad Vilniaus ir visos Lietuvos simbolis nepridarytų kur kas rimtesnių rūpesčių. Tačiau bent kol kas realių veiksmų niekas nesiėmė. Tai daryti turėtų Lietuvos nacionalinis muziejus, kuriam kalnas ir priklauso.
Lietuvos mokslų akademijos prezidento sudarytos darbo grupės ekspertų teigimu, nuošliaužų priežastys yra dvi: žmogaus veikla ir gamtiniai veiksniai.
Jei nieko nebus daroma su kalnu, tai padėtis tik sunkės ir kils pavojus jau statiniams, – teigė V.Minkevičius.
Gedimino pilies kalnas datuojamas I tūkst. pr. Kr. vid.-XIV-XVII amžiais. Iki XIV a. pradžios piliakalnis buvo Vilnios dešiniajame krante, nes jį iš pietų ir vakarų juosė dabar jau užpilta senoji Vilnios vaga, o dabartinė vaga į rytus greičiausiai buvo iškasta XIV a. Kalno šlaitai yra ne kartą slinkę – ankstyviausia nuošliauža žinoma iš 1396 m.
Mūrinė Vilniaus aukštutinė pilis pastatyta XV a. pradžioje, jos liekanos, XX a. ne kartą restauruotos, tebestovi. Pilis ne kartą niokota gaisrų ir priešų, o pačioje kalvoje nuolat vyko žemės slinktys, būta paviršinių nuoplovų, griovų išplovų, šlaitų nuošliaužų, kurias skatino natūralūs procesai, susiję su paviršinio ir požeminio vandens veikla, o paskutiniais šimtmečiais – ir žmogaus veikla.
