2018 11 14

Gedimino kalnas vėl saugus – kokie darbai atlikti prieš jį atidarant lankytojams?

2017-aisiais nuošliauža pavertė Gedimino kalną pavojingu lankytojams, todėl praėjusių metų lapkričio mėnesį šis traukos centras buvo uždarytas. Šią vasarą pavojus jau pašalintas ir lankytojams keliai į Gedimino kalną vėl atverti. Kas per šiuos mėnesius pasikeitė, kaip vienas svarbiausių Lietuvos kultūros objektų atgavo turėtą išvaizdą ir, svarbiausia, ar dabar jis saugus nuo naujų nuošliaužų?
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas / Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Gedimino kalno šlaitų deformacijos tapo akivaizdžios dar 2010 m., o 2017-aisiais, dėl nuošliaužos uždarius kalną, kartu uždarytas ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšto ekspozicinis padalinys. Vertinant tai, kad kasmet bokšte apsilanko virš 200 tūkst. lankytojų, muziejus patyrė finansinių nuostolių, nukentėjo Vilniaus miesto patrauklumas turistams.

Lietuvos nacionalinio muziejaus projektas „Gedimino kalno tvarkyba Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate“ vykdomas nuo 2017-ųjų balandžio iki 2018-ųjų gruodžio mėnesio, kalnas lankytojams atvertas jau kelis mėnesius.

Gedimino kalno tvarkyba niekada nebuvo vykdoma kompleksiškai ir tai nulėmė ekstremalios situacijos susidarymą.

„Gedimino kalno tvarkyba niekada nebuvo vykdoma kompleksiškai ir tai nulėmė ekstremalios situacijos susidarymą. Istoriniai šaltiniai leidžia teigti, kad nuošliaužos Gedimino kalne vyksta jau nuo XIV a. Neatsitiktinai, o būtent siekiant valdyti nuošliaužų pasekmes, dar XVI a. įrengtos atraminės sienos.

Gytis Grižas/Klojamas geotekstilinis tinklas.
Gytis Grižas/Klojamas geotekstilinis tinklas.

Šiaurės vakariniame šlaite nuošliaužos užfiksuotos dar 1998 metais, rytiniame – 2004 ir 2008 metais. Muziejaus inicijuotas medžių iškirtimas buvo bene vienintelė įgyvendinta nuošliaužų prevencijos priemonė. Kompleksiškai nestiprinant šlaitų, stiprios liūtys, įšalo tirpimas lėmė nuošliaužų susiformavimą 2016 m. Projekte suplanuoti darbai, kurie buvo atliekami nuo 2017 m. pavasario, skirti ne tik atkurti šiaurės vakarų šlaitą tokį, koks jis buvo prieš įvykstant nuošliaužoms, bet kartu ir sustiprinti šlaitą taip, kad panašių nuošliaužų rizika ateityje būtų kiek įmanoma suvaldyta“, – aiškina Lietuvos nacionalinio muziejaus strateginių projektų vadovė Dalia Dubovskė.

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos finansavimas pagal investicinį prioritetą „Kultūros ir gamtos paveldo apsauga, propagavimas ir vystymas“ buvo panaudotas parengti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos projektą ir jį įgyvendinti. Tvarkybos darbus sudarė nestabilaus supiltinio grunto pašalinimas, drenavimo sistemos įrengimas, konstrukcijos (gabionų) įrengimas atkuriant šlaito reljefą, rostverkų (pamatinių sijų, paskirstančių pastato apkrovas) remontas, šlaito apželdinimas, šlaito laistymo ir stabilumo stebėjimo sistemų įrengimas bei projektavimo darbai.

Lietuvos nacionalinis muziejus/ Skalda pripildytos tinkladėžės (gabionai).
Lietuvos nacionalinis muziejus/ Skalda pripildytos tinkladėžės (gabionai).

Technologiškai sudėtingiausia darbų dalis buvo susijusi su pamatine kalno konstrukcija – gabionų įrengimu. Gabionus – vielinio tinklo dėžes, prikrautas akmenų ar grunto – pamatams ar atraminėms sienoms kraštovaizdžio formavime naudoti įprasta. Tačiau šiuo atveju gabionai panaudoti natūraliai susidariusiam gamtos objektui – piliakalniui – sustiprinti. Todėl technologiškai sudėtingiausia tvarkybos projekto dalis buvo ceolito, žvyro bei smėlio pagrindo įrengimas užstatytame piliakalnyje.

Technologiškai sudėtingiausia tvarkybos projekto dalis buvo ceolito, žvyro bei smėlio pagrindo įrengimas užstatytame piliakalnyje.

„Tvarkybos darbų metu šlaito reljefas atstatytas kartu jį sustiprinant. Kadangi Vilniaus piliakalniui iškilo reali grėsmė, šiaurės vakarų šlaitą kompleksiškai sustiprinome remdamiesi tais pačiais metodais, kurie naudojami statant dirbtinius gamtos objektus – šlaitus nuo slinkimo apsaugojome dirbtinėmis konstrukcijomis“, – teigia D.Dubovskė.

Projektui įgyvendinti Aplinkos ministerija skyrė virš 3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Gedimino kalnas ir jo viršūnėje esantis muziejus lankytojams prieinami nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovės, nors oficialiai projektas „Gedimino kalno tvarkyba Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate“ bus vykdomas iki pat 2018-ųjų pabaigos, likę jo darbai daugiau susiję su projekto viešinimu nei statybinėmis užduotimis. Rangos darbai šiaurės vakarų šlaite šiandien yra užbaigti.

Rangos darbai šiaurės vakarų šlaite šiandien yra užbaigti.

D.Dubovskė pastebi, kad netolimoje ateityje planuojama pradėti darbus ir kitoje Gedimino kalno vietoje: „Ruošiamės vykdyti darbus kalno viršuje, aikštelėje. Pagrindinė šių darbų užduotis – neleisti krituliams infiltruotis į kalną, todėl bus reguliuojami aikštelės dangos paviršiaus nuolydžiai. Šiandien lietus įsisunkia į kalno vidų, o pasišalinti bando per šlaitus. Darbų metu sieksime tiek patekimą ant kalno, tiek muziejų palikti lankytojams atvirus“.

Per metus visas Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijas aplanko vidutiniškai 225 tūkst. žmonių, iš jų 171 tūkst. – Gedimino pilies bokšto ekspoziciją.

„Tiesa, lankytojų skaičius galėtų būti dar didesnis, jeigu į kalną būtų galima pasikelti ir keltuvu. Gaila, tačiau šiuo metu nėra galimybių tinkamai jį eksploatuoti, jis yra nusidėvėjęs, todėl naudojamas tik tvarkybos darbams, ūkinėms reikmėms. Tai sudaro dideles kliūtis ir kalną norintiems aplankyti neįgaliesiems“, – dėmesį atkreipia D.Dubovskė.

Itin konservatyviais skaičiavimais socialinė-ekonominė nuošliaužų sukeltų padarinių pašalinimo ir kalno sutvirtinimo nauda valstybei sieks 3,7 mln. eurų.

„Vėl atvėrę kalną, lankytojų Gedimino pilies bokšte iškart sulaukėme gerokai daugiau nei įprastai. Esame labai laimingi, kad gyventojai ir miesto svečiai neišsigando šlaitų slinkties ir čia vėl ir vėl sugrįžta. Belaukdami kol statybininkai baigs savo darbus, atnaujinome bokšte veikiančią ekspoziciją, todėl kviečiame visus apsilankyti“, – džiaugiasi D.Dubovskė.

Gyčio Grižo nuotrauka. Lietuvos nacionalinis muziejus/Sutvarkytas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas.
Gyčio Grižo nuotrauka. Lietuvos nacionalinis muziejus/Sutvarkytas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas.

Daugiau informacijos - www.am.lt ir www.esinvesticijos.lt

AM ir ES logotipai
AM ir ES logotipai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs