Įvykusios nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaitui stabilizuoti ir deformacijai stabdyti. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.
Situacija nuolat stebima, jei atsirastų, nauji plyšiai nedelsiant būtų stabdomi prevencinėmis priemonėmis. O stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – tokios nuošliaužos daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet esmingai neatsiliepia viso kalno stabilumui. Ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių.
Kitos kalno vietos – stabilios
Kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą.
Tikimasi, kad suveiks taikomos laikinos stabilizavimo priemonės ir pokyčiai kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkių ir nuošliaužų galimybė neatmetama. Kaip ir šiuo atveju, tai neįvyktų netikėtai – apie galimus pokyčius iš anksto įspėtų kalne įdiegta monitoringo sistema ir būtų galima tam pasiruošti.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
Muziejus teigia, kad imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų jam neleidžia teismuose įstrigęs ginčas su įmone „Hidoreterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį.
„Hidroterros“ atstovai laikosi nuomonės, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir kitos institucijos tvirtina, jog daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.
Įmonės subrangovai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – pernai spalį įspėjo apie galimas grėsmes dėl nuošliaužų formavimosi ne tik pietrytiniame šlaite, bet ir kitose kalno dalyse.
S.Kairys: „Su nerimu, bet be panikos“
Kultūros ministras Simonas Kairys šiandien susitiko su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute aptarti Gedimino kalno situacijos. Kaip jau pranešė pats muziejus, pietrytiniame kalno šlaite šiandien ryte buvo užfiksuota nuošliauža.
Reziumuodamas esamą situaciją, S.Kairys sako į ją žvelgiantis su nerimu, bet be panikos: „Tai nemaloni žinia, kuriai buvo pasiruošta. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima nuo praėjusios savaitės, todėl muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiems galimiems scenarijams. Visos susijusios institucijos apie tai buvo informuotos laiku, visos susijusios institucijos aptarė galimus sprendimus.
Atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia – tai svarbiausia. Priminsiu, kad ekstremali situacija Gedimino kalne niekur nebuvo dingusi – ji tebesitęsia, avarinė būklė yra likviduojama. Orai dabar šiuo aspektu ypač nedėkingi, todėl drįsiu sakyti, kad nuošliaužos tokiame kontekste yra sunkiai išvengiamos. Labai apmaudu, kad šio kalno tvarkybos ir būklės stabilizavimo darbai buvo suplanuoti neteisingai, pasirenkant finansavimo šaltinių ES lėšas. Tai iš esmės apsunkino ir prailgino visą procesą, tuo labiau kad ginčas atsidūrė teisme ir kompleksiniai kalno sutvarkymo darbai vėluoja.“
