„Muziejininkams reikia pratintis prie žiniasklaidos. Situacija visiems liūdna. Bet visa ta istorija apaugo tokia gausybe plepalų, todėl darome šią konferenciją“, – apie tai, kodėl teko surengti spaudos konferenciją, paaiškino B.Kulnytė.
Pasigedo rezervato indėlio
Anot direktorės, dėl Kultūros ministerijos neapsisprendimo, neatsakingumo įsivyravo nihilistinis požiūris ir į teritoriją, ir į Vyriausybės nutarimus, ir į visą teisinę bazę, kuri tarsi ir buvo sukurta.
„Tinkamai vykdant nutarimus ir įstatymus, šiandien neturėtume tokios chaotiškos situacijos. Šiandien mes kalną tvarkome, nes matome baisų bejėgiškumą, nesugebėjimą nuspręsti, kas turi rezervato teritorijoje tvarkyti kalną. Tai yra Vilniaus pilių rezervatinė teritorija – turėtų būti griežčiausiai saugojimo tarpsnis“, – kalbėjo LNM vadovė.
Tokiu būdu direktorė užsiminė apie Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą, kuris esą privalėtų rūpintis teritorija. Tačiau šiuo metu rezervato direkcija Gedimino kalnu nesirūpina, jis paliktas LNM. B.Kulnytė priminė, kad nuolat buvo pabrėžiama, kokia tai svarbi teritorija, bet kartu nusprendžiama įrengti keltuvą be muziejaus žinios. „Bet viskas turėjo būti suderinta su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija“, – teigė ji.
Pernai, kai problema dėl nuošliaužų jau buvo labai matoma ir kėlė susirūpinimą, Gedimino kalno tvarkymui valstybė neskyrė nė euro. B.Kulnytė tvirtina, kad buvo panaudota 300 tūkst. eurų LNM lėšų Gedimino kalno tvarkymui – nuimtas nušliaužęs sluoksnis, atlikta tyrimų, būtinų projektavimui. Pasak direktorės, visiems nepatiko plėvelė, kuria buvo uždengtas kalnas, tačiau esą iš geologų sužinojus, kad pernai liepa turėjo būti labai lietinga, teko ieškoti išeities.
„Premjeras tik spėjo pasakyti, kad neužteks 806 tūkst. eurų Gedimino kalno tvarkymui, kas akivaizdu, socialiniuose tinkluose jau pasigirdo kalbų apie 3 mln. eurų ir didžiausią korupciją. Muziejus neatsako už kainą. Mes matome vieną dalyką – situacija skandalizuojama“, – teigė LNM direktorė.
Išdžius – pradės darbus
O tai, kad darbai kol kas nevyksta, anot direktorės, yra natūralu. „Darbai dar neprasideda, nes dar neišdžiuvo dirvožemis. Kai išdžius – bus galima pradėti ir jie bus pradėti. Buvo išsišaipyta iš to, kad investavome į betoninės juostos sutvirtinimą, tačiau tai buvo būtina padaryti, nes galėjo nuslinkti šlaitas ant muziejaus patalpų, jau dalis darbuotojų buvo išėję į kitas patalpas, nes ten gi šimtas tonų svorio“, – kalbėjo B.Kulnytė.
Architektas, Gedimino kalno tvarkymo projekto vadovas Rimas Grigas prie šių darbų tiesiogiai prisidėjo pernai gruodį. Jo teigimu, šiuo metu nagrinėjamas tik šiaurinis kalno šlaitas, kuriame matomos didžiausios nuošliaužos. Šiuo metu rengiamas projektas, jį pabaigti žadama balandį, o gegužę, kai teritorija išdžius, prasidės darbai.
„Kalno struktūra yra labai tvirta, yra tokių sluoksnių, kur vinies neįkalsi – linksta, bet kol jie yra pakankamo sausumo“, – teigė R.Grigas, rodydamas, iš kokių sluoksnių susidaro Gedimino kalnas.
R.Grigo teigimu, kalnui pavojų gali sukelti ir pasigirdę planai uždaryti Sereikiškių vandenvietę, nes dėl jos veiklos gruntiniai vandenys yra žemiau.
„Šiaurinio šlaito dalis bus nukasama apie metrą-pusantro – blogas gruntas, kuris nieko nelaiko, bus nuimamas. Ten, kur laiko rostverkas, būtų paliekama toks šlaitas, koks yra. Vietoj nukasto sluoksnio bus padaryti požeminiai tiltai, kad vanduo nubėgtų ir paviršiuje pasišalintų. Tada bus suformuojamas laiptuotas šlaitas, kuris nebijotų įšalo ir būtų pagrindas augaliniam sluoksniui. Šio pagrindas bus iš nendrinio eraičino, mišinys yra ruošiamas, bet jį uždėti bus galima tik kitąmet, nes velėnai užaugti reikės kelerių metų“, – apie būsimus darbus pasakojo R.Grigas.
Anot B.Kulnytės, šiemet turėtų būti padaryta darbų iki žolės paklojimo. Visa tai atlikus šiaurinėje šlaitų pusėje nuošliaužų neturėtų būti. Kiek visi tie darbai kainuos, kol kas nežinoma – projektas dar nebaigtas, o ir pateikti įkainių LNM neketina, atiduos ekspertams.
Rostverkų judinti nežadama, nors galvota juos nuimti, tačiau esą baiminamasi, kad tuomet galėtų nuslinkti šlaitas su visa viršuje esančia gynybine siena. B.Kulnytės manymu, šis projektas vėliau galėtų būti pritaikytas visam kalnui.
Ketinta Gedimino kalną lankytojams atidaryti balandžio 20 dieną, tačiau galutinis žodis dėl to dar netartas, nes reikia apsispręsti dėl nuošliaužų pietinėje ir pietrytinėje pusėje.
Pagal dabartinį sprendimą Gedimino kalną lankytojams ketinta atidaryti balandžio 20 dieną, tačiau galutinis žodis dėl to dar netartas, nes reikia apsispręsti dėl nuošliaužų pietinėje ir pietrytinėje pusėje – virš pėsčiųjų tako.
Humanitarinių mokslų daktarė, menotyrininkė Birutė Rūta Vitkauskienė, kalbėdama apie Gedimino kalno istoriją, paminėjo daug istorijos faktų, kas ir kada čia buvo daroma. Išvada peršasi viena – ant kalno nuolat kažkas vyko, buvo statoma, tačiau dažniausiai nepamatuotai. Medžiai čia pasodinti jau po Antrojo pasaulinio karo, nors ne visai taip, kaip iš pradžių planuota – čia nulėmė istorikų balsas.
Tačiau geologai tyrinėti kalną pradėjo tik 1959 metais, tada ir paaiškėjo, kad slenka nestabilūs šlaitai, kurie buvo užpilti statant įvairius pastatus. Taip pat tada buvo pasakyta, kad medžių yra per daug. Tačiau tvarkoma ir po to buvo tik vienu būdu – užpilant žemes.
„Mes kovojame su pasekmėmis. Nėra padaryta jokių rimtų studijų, reikia labai gerai apgalvoti, ką mes ten galime turėti. Kalnas yra gyvas darinys, užbetonuoti jo šimtu procentų – abejoju, nors aš ne inžinierė“, – kalbėjo B.R.Vitkauskienė.
Kalnas atiteks kažkam kitam
LNM atstovai jau ne kartą yra pabrėžę, kad mielai perleistų kam nors kitam kalno priežiūrą, o patys rūpintųsi tik muziejiniais reikalais. Atrodo, toks noras išsipildys – po 2018-ųjų, pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jonsson, kalno priežiūra iš Nacionalinio muziejaus turės būti perduota kitai institucijai – Valdovų rūmams ar Kultūros paveldo departamentui.
Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį sakė nesąs tikras, kad Gedimino kalno šlaitams atkurti ir sutvirtinti pakaks tam skirtų 800 tūkst. eurų. Pasak jo, kol kas Gedimino kalno tvarkymas primena gaisro gesinimą, bet reiktų į šią problemą pažvelgti profesionaliau.
Anot premjero, iki šiol dėl kalno tvarkymo sprendimai buvo priimami chaotiškai. „Aš manau, kad turime daug emocijų ir tai natūralu, nes tai – vienas valstybės simbolių. Bet labai daug girdime neprofesionalių siūlymų, nuomonių. Dėl to su aplinkos ministru yra priimtas sprendimas tikrai turėti labai aiškią ekspertų išvadą ir pasakymą, kokie gi darbai turi būti padaryti, kad sustabdytume tą natūralų gamtos reiškinį, dėl kurio tai vyksta“, – Seime kalbėjo S.Skvernelis.
800 tūkst. eurų neužteks
Vis dėlto ar užteks numatytų 800 tūkst. eurų, S.Skvernelis nėra tikras: „Mes matome priežastis. Tai susiję su vandens nubėgimu – viena pagrindinių priežasčių. Bandoma kiekvienas kažkur lokaliu projektu kažką pastiprinti, įbetonuoti, įnešti, bet tai nėra sisteminiai sprendimai. Tai, manau, kad tą reikia ramiai padaryti ir padaryti profesionaliai, nes norinčių užgesinti gaisrus labai būna daug. Pribėga, pila, užpila. Mes dedame didžiulius pinigus ir gauname tą patį rezultatą ir vėl dabar tie beveik 800 tūkst. eurų neaišku kokį turės galutinį rezultatą.“
Vasarį paaiškėjo dar viena sensacinga su Gedimino kalnu susijusi naujiena – muziejus paskelbė, kad tyrinėjimų metu ant kalno aptiktos net kelios kapavietės. Neatmetama, kad šiuose kapuose – 1863–1864 metų sukilimo vadovų palaikai.
LNM buvo paskelbęs, kad trečiadienį susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga buvo sukviesti specialistai. „Projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvaujančius supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Specialistų pasisakymais iš esmės buvo pritarta darbų apimčiai ir šiaurės vakarų šlaito pasirinktam tvarkybos būdui“, – rašoma lnm.lt.
Muziejus žada, kad užbaigus projektą bus pradėti darbai. Darbus numatoma pabaigti rudenį.
