Anksčiau buvo planuota jį parengti rugsėjį.
„Dėl Lenkijos geologų rekomendacijų reikalingi papildomi giluminiai geologiniai tyrimai, dėl tų tyrimų yra tariamasi tiek su geologais, tiek su kitais specialistais, aišku, tai gali užtrukti“, – žurnalistas trečiadienį sakė R.Augustinavičius.
Jis ministrų kabinetui pristatė atliekamus ir planuojamus šlaitų tvarkymo darbus, taip pat kalne rastus palaikus, jų identifikavimą.
„Lenkijos atstovai iškėlė prielaidą, kad nuošliauža gali būti gilesnė negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, todėl šitie tyrimai yra labai būtini ir be jų negalime toliau vykdyti jokių tvarkybos darbų“, – sakė viceministras.
Anot jo, lėšų tyrimams ieškoma iš vidinių resursų, o tvarkymo darbams bus prašoma pinigų iš Vyriausybės. Anksčiau planuota, kad tvarkymo darbams kitąmet reikės apie 5 mln. eurų, trečiadienį viceministras nesiryžo spėlioti, ar tokios sumos užteks.
„Šiandien dar sunku prognozuoti (lėšų poreikį)“, – teigė R.Augustinavičius.
Šiemet skubiems slenkančių šlaitų tvarkymo darbams ir prevencinėms priemonėms jau skirta apie 3 mln. eurų. Viceministras sakė, kad prevencinės priemonės, kurių imtasi šiemet, buvo efektyvios.
„Paskutinė nuoplova, jau nebe nuošliauža, buvo rugpjūčio 21 dieną“, – teigė jis.
Pasak viceministro, pasirengimo peržiemojimui darbai vyksta pagal grafiką.
„Esu ir pats sakęs – taip, nuošliaužų neišvengsime, bet jos visos bus paviršinės. Esminis mūsų tikslas yra išvengti giluminių nuošliaužų“, – aiškino kultūros viceministras.
Esminis mūsų tikslas yra išvengti giluminių nuošliaužų.
Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Manoma, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.