„Šie metai Lietuvos vėliavai bus ypatingi ir dėl Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Vilniuje vasario mėnesį Trispalvę bus galima išvysti šviesų pavidalu pažymint dešimt istoriškai Nepriklausomybės paskelbimui svarbiausių pastatų, taip pat iš trijų tiltų miesto centre, apšvietus juos vėliavos spalvomis, bus suformuota Trispalvė, matoma iš dangaus. Vėliava dominuos ir kituose šimtmečio šventės renginiuose“, – sako Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.
Šiemet Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį ir Vilnius pasiryžęs jį švęsti visą savaitę – nuo vasario 9 iki 18 d. Būtent šią savaitę numatyta gausiausiai renginių ir šventės akcentų: norima įtraukti kuo daugiau restoranų bei barų, bus rengiamos nemokamos ekskursijos po Vilnių, svarbiausius Nepriklausomybės akto laikotarpio pastatus žymės specialus apšvietimas, trispalvės spalvomis nusidažys ir sostinės gatvių šviesoforai, mieste bus dalijamas senovinis leidinys, o viską vainikuos koncertas Katedros aikštėje su iki šiol nematytu moderniu sprendimu – Šimtmečio varpu.
Šimtmečio proga sausio 1-osios naktį Trispalvės spalvomis nušvito ir penki miesto riboženkliai, kurie pasitinka visus atvykstančius į Lietuvos sostinę.
Nuskambėjus salvėms ir bokšte iškėlus naująją vėliavą, 2017-aisiais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi vėliava buvo iškilmingai perduota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai – aktyviausiai dalyvavusiai nacionaliniuose Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei Nacionalinio muziejaus organizuojamuose pilietinio ugdymo, tradicijų puoselėjimo konkursuose.
„Mes džiaugiamės, kad mūsų gimnazijos bendruomenės darbais, sumanymais kalbinama Tėvynės žemė atsiliepia. Mes girdime jos šneką, mes jaučiame jos alsavimą. Dėkojame Jums, kad mus išgirdote, kad įvertinote tai, ką darome su meile ir užsidegimu. Mums didelė garbė gauti Gedimino kalno pilies bokšto vėliavą šiandien, artėjant Lietuvos šimtmečiui. Tai mus dar labiau įpareigoja pasirinktu keliu eiti su didesne atsakomybe ir atsidavimu“ – visos bendruomenės vardu dėkojo gimnazistas Edgaras Blažys.
Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Vilniaus miesto mero pavaduojas Linas Kvedaravičius, taip pat kariškiai: KASP būrys, LDK Gedimino štabo bataliono būrys, Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus skyriaus būrys, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Kovų už Lietuvos laisvę dalyviai. Vilniečiams ir miesto svečiams koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“.
Šiemet, kaip ir pernai, ceremonija vyko kalno papėdėje, prie Gedimino paminklo, o ne prie pilies ant kalno. Kone prieš dvejus metus dėl atsiradusių nuošliaužų ir būtinų kalno tvarkybos darbų Gedimino kalnas buvo užvertas lankytojams.
Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija, kurią drauge organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Krašto apsaugos bei Kultūros ministerijos.
