Anot Kultūros paveldo departamento pranešimo, taip pat bus atlikti bokšto fasadų autentiškų plytų ir akmenų mūrų konservavimo ir restauravimo darbai – restauruotas ir protezuotas sueižėjusių plytų paviršius, įstatytos ištrupėjusios plytos ir iškritę akmenys, užpildytos mūro siūlės. Restauruoti mūrai bus padengti konservacinėmis priemonėmis.
Vakarinio bokšto fasadų mūrų restauravimo ir konservavimo darbams iš valstybės biudžeto šiemet skirta per 400 tūkst. litų.
Vakarinio bokšto fasadų mūrų restauravimo ir konservavimo darbams iš valstybės biudžeto šiemet skirta per 400 tūkst. litų
„Gedimino pilies bokštas yra reikšmingas Vilniaus veido bruožas – jis ypatingai paženklina Vilniaus senamiesčio siluetą. Galime didžiuotis, kad šis kultūros paveldo objektas yra ne tik turistų traukos centras, bet ir mylima vilniečių apžvalgos aikštelė. Neseniai jis atrado vietą ir kuriant Vilniaus miesto ženklą. Todėl džiaugiamės, kad valstybės biudžete pavyko rasti lėšų ne tik nykstančio kultūros paveldo gelbėjimui, bet ir tokių svarbių paminklų kaip šis Vilniaus miesto įkūrimo simbolis priežiūrai ir tvarkybai“, – teigė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Dabartinės Aukštutinės pilies liekanų vietoje medinė pilis stovėjo jau XI-XIII amžiuje, su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarydama sostinės gynybinį kompleksą. Mūrinė pilis, kurios liekanos išlikusios iki šiol, pastatyta didžiojo kunigaikščio Vytauto. Bėgant metams pilis nyko, ja rūpintis pradėta tik XIX amžiuje.
Smarkiai Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjęs vakarinis bokštas pokariu atstatytas, jame atidarytas Pilies muziejus.
Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui bokštas su iškelta trispalve tapo Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo siekio simboliu. Dabar bokšte įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
