Ši istorija iškilo į viešumą prieš kelerius metus, kai Artūras Zuokas grįžo į sostinės vadovo kėdę. Tuomet ir prasidėjo intensyvios kaltųjų dėl nekokybiškai rekonstruoto Gedimino prospekto paieškos. Taip pat – kur dingo senosios prospekto trinkelės. Pastarųjų pastebėta privačiuose kiemuose, tačiau susigrąžinti miestas jų nesugebėjo.
Nepasitenkinimas – dėl III etapo
Gedimino prospektas rekonstruoti pradėtas 2002 m. birželį nuo Katedros aikštės, darbus vykdė bendrovė „Luidas“, jie baigti 2008 metais, iš viso kainavo daugiau nei 100 mln. Lt.
Didžiausias nepasitenkinimas reiškiamas dėl III etapo – prospekto atkarpos nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno tilto. Naujai išklotų trinkelių brokas jau ėmė matytis pačią pirmą žiemą. Atlikta ekspertizė patvirtino įtarimus: bazalto trinkelės nepakankamai atsparios šalčiui. Todėl jos skilinėjo, trupėjo.
Trinkeles keisti teko savivaldybei. Vis dėlto „Luidas“, šiuo metu bankrutuojanti bendrovė, jau pripažinta kalta dėl miestui padarytos žalos. Savivaldybė atsidūrė kreditorių eilėje ir tikisi atgauti beveik 8 mln. Lt patirtos žalos.
Tačiau tuo istorija nesibaigia. Norint apginti viešąjį interesą tyrimo, kas kaltas dėl nekokybiškos prospekto rekonstrukcijos naudojant netinkamas trinkeles, ėmėsi prokurorai. Mėnesiu anksčiau, nei to paprašė miesto savivaldybė – 2012 m. kovo 16 d. Tačiau kaltų taip ir nerasta, tyrimas baigtas, o savivaldybė dabar nerimsta bandydama įrodyti, kad tyrimą būtina atnaujinti.
Nori įvertinti asmenis
Anot Vilniaus miesto savivaldybės, prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą prašyta siekiant apsaugoti viešąjį interesą – įvertinti, ar tinkamai už rekonstrukciją atsakingi asmenys atliko savo darbą.
Pagal sutartį, kuri buvo pasirašyta dar 2002 metais, „Luidas“ privalėjo savarankiškai apsirūpinti medžiagomis rekonstrukcijai, jos privalėjo atitikti projektinius reikalavimus – statybos valdytojui turėjo būti pateikti tai įrodantys sertifikatai. Darbus irgi reikalauta atlikti laikantis galiojančių normų ir taisyklių, technologinių reikalavimų.
Gedimino prospektas rekonstruoti pradėtas 2002 m. birželį nuo Katedros aikštės, darbus vykdė bendrovė „Luidas“, jie baigti 2008 metais, iš viso kainavo daugiau nei 100 mln. Lt.
Viso Gedimino pr. rekonstrukciją prižiūrėti privalėjo „Vilniaus vystymo kompanija (tuomet ji vadinosi „Vilniaus kapitalinė statyba“). III etape techniniais prižiūrėtojais buvo Gintaras Glodenis, Aldona Milinavičienė ir Stanislovas Šriūbėnas.
Kaip tik dėl pastarojo etapo ir kyla didžiausias sąmyšis. Nustatyta, kad „Luidas“ paskutinei Gedimino pr. atkarpai pirko trinkeles iš bendrovės „Erikonda“, bet jos neatitiko techninių reikalavimų – nepateikta įrodymų, kad plytelės yra atsparios šalčiui.
Tą parodė tos pačios „Vilniaus vystymo kompanijos“ užsakyta ekspertizė, kurią atliko UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ teismo ekspertas, VGTU teisės katedros vedėjas Sigitas Mitkus.
2012 m. sausio 25 d. ekspertizės akte patvirtinta, kad III-ajame Gedimino pr. rekonstrukcijos etape panaudotos bazalto trinkelės neatitinka projekto reikalavimų, netinkamas jų atsparumas šalčiui. Taip pat išvadose teigiama, kad tiek rangovas, tiek statybos darbų techninis prižiūrėtojas galėjo ir privalėjo nustatyti, kad naudojamos plytelės nebus tinkamos.
Skundžia ne pirmą kartą
Prokurorai tyrimą nutraukė dar birželį, teigdami, kad „faktinių duomenų, kurie leistų pagrįsti įtarimą piktnaudžiavimu, nenustatyta“. Vilniaus meras tuomet sprendimą apskundė, bet prokuratūra dar kartą patvirtino savo sprendimą – ikiteisminio tyrimo nebetęs.
Tad liko kitas kelias – teismas. Savo skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui sostinės meras teigia, kad būtent ekspertizėje nurodytos aplinkybės ir nebuvo tinkamai ištirtos bei įvertintos pakartotinai nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Nebuvo atsižvelgta ir į teismo, panaikinusio ankstesnį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodytus pažeidimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodį patenkino Vilniaus mero skundą – tuomet taip pat panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, kad prokurorai nutarimuose nepagrindė išvadų ir neatliko visų būtinų procesinių veiksmų „savo išvadų nepagrindė išsamia ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų analize, ikiteisminis tyrimas šioje byloje nėra atliktas išsamiai, neatlikti visi reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai, prokurorų išvados prieštaringos, todėl sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra skubotas“.
Vilniaus savivaldybė įsitikinusi, kad teismo nurodyti pažeidimai nebuvo panaikinti. Tačiau prokurorai tvirtina kitaip: buvo apklausti visi su prospekto rekonstrukcija susiję asmenys, išreikalauti visi susiję dokumentai.
„Surinkta pakankamai duomenų ir jų pagrindu padarytos argumentuotos išvados, kad grindinio defektai galimai galėjo atsirasti dėl netinkamo pareigų atlikimo, tačiau dėl šios nusikalstamos veiklos, numatytos BK 229 str., yra suėjusi senatis“, – teigiama Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime.
Dar vienas dalykas, kurį Vilniaus savivaldybė bando kelti į viešumą ir ragina į tai atsižvelgti teismą, yra S.Šriūbėno vaidmuo šioje istorijoje. Kadangi būtent jis buvo vienas iš techninių prižiūrėtojų, turėjusių kontroliuoti rangovo naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę, bet savo pareigų tinkamai neatliko.
Šis Baudžiamojo kodekso straipsnis skelbia, kad „valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Anot prokurorų, įtarti, kad žala padaryta tyčia, nėra pagrindo.
Reikalauja S.Šriūbėno atsakomybės
Prokurorai nusprendė neatlikti ir pakartotinės ekspertizės, nors ir neatmetama, kad ji patikslintų priežastis, kodėl atsirado rekonstrukcijos defektai. Tačiau bylos baigtis būtų analogiška – net jei ji pasiektų teismą, teismas ją nutrauktų dėl senaties.
Dar vienas dalykas, kurį Vilniaus savivaldybė bando kelti į viešumą ir ragina į tai atsižvelgti teismą, yra S.Šriūbėno vaidmuo šioje istorijoje. Kadangi būtent jis buvo vienas iš techninių prižiūrėtojų, turėjusių kontroliuoti rangovo naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę, bet savo pareigų tinkamai neatliko.
Savivaldybės užkulisiuose sklando kalbos, kad S.Šriūbėnas buvo pagrindinis asmuo, dirigavęs prospekto rekonstrukcijai, nors pastaraisiais metais bando tai įnirtingai neigti.
S.Šriūbėnas ne vienerius metus buvo „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus miesto tarybos narys, o nuo 2009 m. iki 2011 m. – ir vicemeras.
Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje S.Šriūbėnas ėjo aplinkos viceministro pareigas. Dabar S.Šriūbėnas Gedimino prospekto reikalų komentuoti nelinkęs, bet anksčiau yra sakęs, kad prospektu rūpinosi pats A.Zuokas, dažnai apeidavo prospektą, tad žinojo apie visas projekto smulkmenas.
Vilniaus savivaldybė siūlo prokurorams pasidomėti, kaip S.Šriūbėnas sugebėjo užgyventi nemažai turto kaip tik tuo metu, kai rekonstruotas Gedimino prospektas, pateikta net žiniasklaidos informacija apie įsigytus ir parduotus butus, priklausiusius ir S.Šriūbėnui, ir jo šeimos nariams.
Manoma, kad tai gali būti tiesiogiai susiję su tuomečiu jo darbu ir bendrove „Luidas“. Tačiau prokurorai tvirtina to šioje byloje netirsią, nes Vilniaus teismui jau yra perduota byla, kurioje buvęs Vilniaus vicemeras ir aplinkos viceministras su žmona įtariami neteisėtu praturtėjimu.
