„Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę“, – teigia organizacija.
Ji nurodė skundą parengusi kartu su organizacija „ILGA-Europe“.
Teisme teisybės nerado
Lietuvos gėjų lyga anksčiau kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti žurnalistų etikos inspektorės išvadą, kad socialinė reklama apie seksualines mažumas turi būti ribojama, nes daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Teismas nusprendė skundo nenagrinėti, nurodęs, kad išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė praėjusį mėnesį patvirtino ekspertų grupės išvadą, kurioje nurodoma, kad vaizdo klipas apie seksualines mažumas „turi neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai bei sveikatai, pamatinių vertybių gyvenime tinkamam formavimuisi“.
Išvados pateiktos, kai Lietuvos televizijos atsisakė rodyti vaizdo klipą, argumentuodamos, jog jis gali pažeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Šis teisės aktas numato, kad nepilnamečiams kenkia ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Nepriimtinu paskelbtas vienbalsiai
Vaizdo klipe skelbiami stereotipai apie seksualines mažumas ir rodomos homoseksualių asmenų porų gyvenimo akimirkos, pateikiami statistiniai duomenys, kad tik 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia pažįstantys bent vieną lesbietę, gėjų ar biseksualų asmenį ir priduriama, kad „likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“.
Reklamoje matyti vaikinas, vilkintis marškinėlius su užrašu „Už šeimų įvairovę“, o po vaivorykštės spalvų vėliava skelbiamas užrašas „Šeima yra šeima“.
Ekspertų išvadoje pažymima, jog vaizdo klipe „diegiama idėja, kad šeimą gali sukurti ir tos pačios lyties asmenys“ ir „išreiškiamas raginimas keisti požiūrį į vienalytę šeimą“.
„Šeima pagal įstatymus ir šimtmečiais nusistovėjusias normas yra suprantama kaip vyro ir moters santuoka, etnokultūroje (dainose, papročiuose, pasakose) įprasminta tradicinė lietuvių pasaulėjauta atsispindinti ir kalboje, žodžiuose (pvz., vestuvės, vedybos: vyras veda, moteris teka)“, – aiškinama išvadoje.
„Požiūrių, esamų tvarkų ir sampratų įvairovės rodymas skatinant keisti pasaulėjautą yra galimas suaugusiesiems, tačiau nepilnamečiai, būdami trapiame savasties formavimosi, lytinės brandos ir identiškumo suvokimo raidos etape, yra itin pažeidžiama grupė“, – teigiama išvadoje.
Išvadą vienbalsiai patvirtino visi keturi ekspertų grupės nariai: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė, Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė, Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Petras Ragauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno medicinos akademijos Sveikatos psichologijos katedros docentas Aurelijus Veryga.
Norėjo paneigti stereotipus
Lietuvos gėjų lyga teigia, kad vaizdo klipu siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai) asmenis.
Anot organizacijos, vaizdo klipu siekiama „parodyti, kad visuomenėje egzistuoja kitą seksualinę orientaciją turintys asmenys, kurie (...) nenori būti engiami ar diskriminuojami“, tačiau klipas „niekaip neskatina žiūrovų tapti homoseksualiais ir kurti tokią šeimą“.
„Akivaizdu, kad šiuo klipu nėra išreikštas skatinimas sudaryti homoseksualią porą porą ar šeimą, bet siekiama parodyti, jog ir homoseksualios šeimos gali gyventi visavertį gyvenimą ir kad jos neturi būti išskiriamos ar atribojamos nuo visuomenės“, – rašoma organizacijos skunde.
