BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki teigė, kad buvo įvairių iššūkių – po ligos mirė ilgametis įstaigos vadovas Virginijus Urbonas, pasiruošimą sezonui apsunkino karantinas. Vis dėlto pašnekovas džiaugėsi, kad ir sudėtingomis sąlygomis pavyko susirinkti gelbėtojų komandą ir prižiūrėti tvarką paplūdimiuose.
Dirbti paplūdimiuose norėjo ir senbuviai, ir naujokai. Dirbti gelbėtojais norėjo ir į jūrą dėl karantino negalėję išplaukti jūreiviai. Vienu metu paplūdimiuose dirbo apie 70 gelbėtojų. Dalis jų sezono metu keitėsi, tad iš viso per vasarą pliažuose budėjo per 80 žmonių.
„Visas pasiruošimas sezonui buvo per karantiną. Ir gelbėtojų atranka, ir pasiruošimas vyko karantino metu. Kovo mėnesį buvo audra, nuniokojo paplūdimius, reikėjo tvarkyti aplinką“, – pasakojo A.Siakki.
Pasak jo, reikėjo visus gelbėtojus išmokyti, kaip elgtis paplūdimiuose, kad būtų kuo mažiau kontakto su poilsiautojais, bet nenukentėtų darbas.
„Vasaros pradžia buvo šaltoka, taip pat ir liepos mėnesį buvo daug vėjo ir lietaus, bet žmonės buvo išsiilgę jūros, eidavo į paplūdimius", – sako jis.
„Kai tik pagerėdavo orai, labai daug žmonių suplūsdavo prie jūros. Bet problemos tokios pačios – atsinešamas ir vartojamas alkoholis, tėvai ne visada prižiūrėdavo vaikus. Pavyzdžiui, būdavo didelis bangavimas, iškelta raudona vėliava, bet tėvai vaikams leisdavo maudytis. Žmonės vis dar nekreipia dėmesio į draudžiamuosius ženklus.
99 proc. skendimų būna prie ženklo „Duobė“. Taip pat per karštuosius orus vyresni poilsiautojai neįvertino savo sveikatos būklės, teko ne sykį kviesti greitąją pagalbą. Buvo ir vagysčių. Vasarą mums labai padėjo policija, taip pat ir žiniasklaida, kuri informavo žmones ir ragino laikytis taisyklių“, – sakė A. Siakki.
Pasak jo, gelbėtojai daug dėmesio skyrė dezinfekcijai – tualetams, persirengimo kabinoms, kad aplinka būtų saugi, dirbo prevenciškai, kad nebūtų skendimų. Tačiau buvo vienas atvejis, kai tarp Antrosios Melnragės ir Girulių ištrauktas skendęs vaikinas buvo atgaivintas, bet ligoninėje po paros mirė.
„Paprastai per sezoną tenka gelbėti apie 20 skęstančiųjų, šiemet buvo tik tas vienas atvejis. Daug dirbome, kad užkirstume kelią skendimams.
„Žmonės labai pyko, kad jiems neleidžiama maudytis, kai yra didelės bangos, raudona vėliava, kad neleidžiama plaukti už plūdurų. Bet svarbiausia yra žmonių saugumas ir gyvybė.
Žmonės tampa supratingesni, bet labai dažnas atvejis, kai atėję prie jūros, viską pamiršta apie saugumą. Jie galvoja, kad jei kas nors ir skęs, tai tikrai ne jie. Bet jie labai klysta. Visada reikia galvoti apie savo saugumą ir per daug neatsipalaiduoti“, – pabrėžė pašnekovas.
A.Siakki pasidalijo pastebėjimu, kad žmonės buvo atsipalaidavę po karantino, bet sykiu jautėsi sutrikimas, kad paplūdimiuose reikėjo saugotis ir dėvėti kaukes.
Buvo įvairių incidentų, pavyzdžiui, vandalai apgadino persirengimo kabinas, suoliukus, prišiukšlino. Giruliuose buvo incidentas, kai suaugęs žmogus spyrė svetimam vaikui, teko kviesti net vaiko teisių specialistus.
„Taip pat kai kurie žmonės vedasi ar nešasi augintinius į bendruosius pliažus, nors tai draudžiama. Su augintiniais galima eiti į paplūdimį prie molo. Buvo ir kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad dingo vaikas, pradėjome jo ieškoti. Paaiškėjo, kad vaikas, išgirdęs, kad tėvai ruošiasi važiuoti namo, pasiėmė savo daiktus ir nubėgo prie mašinos.
Buvo tokių situacijų, kai ateina žmona ir sako, kad vyras ėjo maudytis ir dingo. O vyras išsimaudęs nuėjo į kavinę atsigerti alaus, kai tai jau buvo leidžiama...
Pliažuose gyvenimas verda, žmonių būna visokių ir kiekvienas su savo nuomone“, – pasakojo A. Siakki.
Šiuo metu „Klaipėdos paplūdimių“ darbuotojai tvarko pliažus ir ruošia infrastruktūrą žiemai.
