Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį toliau nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo.
Posėdyje valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius liudytojo buvusio policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno teiravosi, ar jis žinojo apie tą laišką. V.Telyčėnas atsakė neigiamai, vėliau po apklausos jis žurnalistams tikino, kad policijai nebuvo žinoma tokia informacija, kaip rašoma šioje byloje.
Prokuroro teigimu, anoniminis laiškas Prezidentūrą pasiekė 2009 metų lapkričio 25 dieną.
Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pateikti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymus.
Tarp šios bylos kaltinamųjų – buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.
Teisme liudytoju apklaustas žurnalistas ir laidų kūrėjas Virginijus Gaivenis (po posėdžio davęs interviu kolegoms žurnnalistams – žr. filmuotą medžiagą).
V.Gaivenis teismui pasakojo, kad 2011 metų spalio 25 dieną nusprendė švęsti dukters gimtadienį, tačiau paskambino kolegė Diana Mundrienė ir pasakė, kad jo ieško vienas pilietis, kuris pristato Drąsiaus Kedžio bičiuliu ir gali suteikti vertingos informacijos.
„Neskubėjau skambinti, atsargiai priėmiau. Sutarėme su draugais atvykti į restoraną. Jis privažiavo, sėdome pirmam aukšte. Jo pageidavimas nuošaliau susitikti man buvo nepriimtinas“ – teismui sakė V.Gaivenis.
„Jis ėmė pasakoti, ką vėliau tvirtino, pats ėmė vardyti pavardes – Ulpio, Račkausko, operatyvinių darbuotojų vardus – Vitalijus, Darius, pavardžių nesakė. Jis pasakė, kad negali meluoti. Man buvo svarbu išgirsti jo motyvus, kodėl dabar ir į mane kreipėsi. Jis pasakė, kad tai vienintelė laida, kuri rodo tiesą, nebijo atskleisti Venckienės tikrąjį vaidmenį. Pasakė, kad turi problemų naktiniame klube, Policijos departamentas atstūmė. Aš supratau, kad turiu įsiamžinti su ta istorija“, – pasakojo V.Gaivenis.
Žurnalistas sakė siūlęs M.Žalimui pakeisti vardą, nerodyti veido, šis atsakė, kad neturi, ką prarasti. Paskui V.Gaivenis grįžo prie šeimos bei draugų ir pasakė, kad yra istorija ir ją dabar turi padaryti. Nuvažiavo į redakciją ir nufilmavo M.Žalimo pasakojimą.
Jis žodin į žodį kartojo, ką sakė kavinėje. Kaip Neringa Venckienė kurstė brolį, kaip turėjo vykti žudynės. Tai buvo šiurpinantis pasakojimas.
„Jis žodin į žodį kartojo, ką sakė kavinėje, (...). Kaip Neringa Venckienė kurstė brolį, kaip turėjo vykti žudynės. Tai buvo šiurpinantis pasakojimas. Atklysdavo mintis, kiek yra tiesos. Pabaigę filmavimą mes dar su operatoriumi diskutavome, didžioji dalis įrašų pateikta prokuratūrai, tikiuosi ir teismui. Jis buvo tikras, pareigūnų pavardes minėjo ne vieną kartą, penkis šešis kartus minėjo pavardes. Tai rodo, ko jis siekia, ko jis nori. Jis Policijos departamente rodė tas vietas, kur susitiko su darbuotojais“, – sakė V.Gaivenis.
Laida buvo anonsuojama, nei televizija, V.Gaivenio teigimu, nei prodiuserinė kompanija negavo jokio rašto ar paneigimo, kad klaidinga informacija, niekas neprašė neskelbti.
„Kad nemažai tiesos jo pasakojime, aš tikiu“, – sakė liudytojas, bet dėl kai kurių M.Žalimo veiksmų, poelgių ir teiginių jis išreiškė kritišką požiūrį.
